Šis puslapis nepasiekiamas Jūsų pasirinkta kalba. Matote anglišką jo versiją.
Tam, kad būtų apginti kliento interesai – priteisti nuostoliai iš krovinį gabenusio ir neįgaliotam asmeniui perdavusio vežėjo – galutinį tašką šioje byloje turėjo padėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė 7 teisėjų kolegija.
Klientas – krovinio gavėjas ir pervežimo užsakovas pavedė krovinio pervežimą iš Roterdamo (Nyderlandai) į Ukrainą atlikti ekspeditoriui (susitariantis vežėjas). Šis pats krovinio nevežė ir pervežimui pasamdė kitą įmonę, o ji savo ruoštu pasamdė dar vieną įmonę, kuri faktiškai ir vežė krovinį (faktinis vežėjas). Faktinis vežėjas atvyko į pasikrovimo vietą ir priėmė vežti krovinį pagal CMR važtaraštį, kuriame nurodyta krovinio pristatymo vieta (Ukraina) skyrėsi nuo faktinio vežėjo turimame užsakyme nurodytos krovinio pristatymo vietos (Kaunas). Faktinis vežėjas, vykdydamas telefonu gautus nurodymus, krovinį iškrovė Kaune ir perdavė ne CMR važtaraštyje nurodytam gavėjui. Krovinys savo tikrojo gavėjo taip ir nepasiekė. Buvo kreiptasi į teismą dėl nuostolių atlyginimo.
Išnagrinėję bylą pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį tenkino pilnai. LAT faktinio vežėjo kasacinį skundą atmetė. Šioje byloje LAT apibendrino ankstesnę LAT praktiką ir pateikė išaiškinimą kokiais kriterijais nustatoma CMR konvencijos VI skyriuje numatyta „vienintelė sutartis“.
LAT nurodė, kad „CMR konvencijos 34 straipsnyje įtvirtintą sąvoką „vienintelė sutartis“ reikia aiškinti klientą ir vežėją (vežėjus) siejančios sutarties kontekste, kaip apibūdinančią atvejus, kai sutartį su vežėju sudaręs asmuo (vežimo paslaugos užsakovas) su vežėju dėl krovinio gabenimo per visą maršrutą (nuo taško A iki taško Ž) sudaro vieną sutartį, neapimančią situacijų, kai vežimo paslaugos užsakovas dėl krovinio gabenimo skirtingomis to paties maršruto (nuo taško A iki taško Ž) atkarpomis sudaro skirtingas sutartis (pvz., nuo taško A iki taško K ir nuo taško K iki taško Ž)“. „Vienintelės sutarties“ kriterijaus taikymui būtina, kad krovinio gabenimas per visą maršrutą būtų sureguliuotas viena sutartimi, dėl to, tokiais atvejais būtina nustatyti, kur yra maršruto pradžia ir pabaiga.“
Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad „CMR konvencijos 34 straipsnio formuluotė „antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje“ reglamentuoja vieną iš tolimesnių vežėjų prisijungimo prie tarp krovinio vežimo užsakovo ir šį pervežimą įsipareigojusio įvykdyti asmens (asmenų) sutartinių teisinių santykių būdų, kai prisijungiantis asmuo gauna važtaraštį bei perima krovinį. Tokiu atveju tolimesnis vežėjas, priimdamas krovinį bei važtaraštį, išreiškia valią dalyvauti sutartiniuose santykiuose, priima sutarties sąlygas, taigi, atlikus atitinkamus veiksmus, vėlesnio vežėjo prisijungimas prie sutarties įvyksta ex lege.“
„Vienintelės sutarties“ egzistavimas gali būti konstatuojamas ir tada, kai pervežimo teisiniuose santykiuose dalyvauja ir kiti vežėjai, kurie patys krovinio neveža, o tam pasitelkia kitus asmenis. Kaip nurodė LAT: „pateiktas teisės aiškinimas dėl CMR konvencijos 34 straipsnio aktualus ir tose situacijose, kai dalis transporto operacijoje dalyvaujančių vežėjų yra nominalūs vežėjai – vežėjai, priėmę užsakymą, tačiau jį vykdantys ne patys, o tam pasitelkdami kitus vežėjus.“
Dėl to, rekomenduojame vežėjams: