Karolina Laurynaitė Verslo Žinios organizuotoje viešųjų pirkimų konferencijoje skaitė pranešimą apie viešųjų pirkimų ginčų anatomiją bei blogąsias viešųjų pirkimų ginčų paskatas. Dalijamės atsakymais į konferencijos metu užduotus dalyvių klausimus apie viešuosius pirkimus.

1. Ką galvojate apie perkančiosios organizacijos galimybę teikti priešieškinį tiekėjui, kuris skundžia sprendimus piktnaudžiaudamas savo teise (akivaizdžiai nepagrįstas ginčas)?

Teisinis reguliavimas tokią galimybę numato. Tokiose ir panašiose situacijose atsidūrusi perkančioji organizacija galėtų galvoti apie dvi galimybes:

• pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 95 str. numatyta teise reikalauti nuostolių atlyginimo dėl akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio;
• pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 146 str. numatyta galimybe reikalauti nuostolių atlyginimo dėl to, kad ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (procedūrų stabdymas) viešojo pirkimo ginče perkančiajai organizacijai sukėlė žalos.

Vis dėlto, nuoširdus siūlymas – neskubėti naudotis viena iš šių priemonių!

• Įvertinkite, ar perkančioji organizacija tikrai patyrė realiai įrodomų nuostolių dėl nepagrįsto ieškinio. Suprantama, kad laikas svarbiuose projektuose yra kritiškai svarbus, tačiau perkančiajai organizacijai reikia pagalvoti, kaip tą laiką „įkainoti“ konkrečia pinigine verte.
• Reikėtų žinoti, kad teisminės praktikos kartelė siekiant įrodyti, jog tiekėjas tikrai piktnaudžiavo savo teisėmis duodamas nepagrįstą ieškinį yra „užkelta aukštai“. Tai reiškia, kad perkančiosioms organizacijoms tikrai sunku įrodyti tokį piktnaudžiavimą, iš jų reikalaujama daug ir rimto pagrindimo.
• Reikėtų žinoti, kad teismai perkančiosioms organizacijoms taip pat gana sunkiai priteisia nuostolių atlyginimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – ta pati aukštai užkelta įrodinėjimo kartelė.

Patarimai:

• Įvertinti situaciją „kiek atsitraukus“. Perkančiajai organizacijai, kuri vykdo svarbų projektą ir labai stengiasi dėl jo kokybės, pateiktas ieškinys tikrai gali atrodyti kaip piktnaudžiavimas. Vis dėlto, žiūrint iš šono, tiekėjas gali turėti visai kitokią poziciją ir rimtų argumentų jai pagrįsti.
• Jei susiduriate su sisteminiais piktnaudžiavimo atvejais – rinkite įrodymus apie tai, kad tiekėjas ne pirmą kartą teikia nepagrįstą pretenziją ar ieškinį organizacijos vykdomame pirkime, galbūt yra informacijos apie tiekėjo panašų elgesį ir kituose pirkimuose („profesionali nepagrįstų ieškinių teikimo karjera“) ir t.t.
• Teisminiame procese tiekėjui vilkinant ginčo nagrinėjimą, galite naudotis Civilinio proceso kodekso suteikiamomis galimybės prašyti piktnaudžiaujančiai šaliai skirti baudą, atsižvelgti į piktnaudžiavimą paskirstant bylinėjimosi išlaidas ir pan.

2. Kaip tiekėjas gali įrodyti, kad viešasis pirkimas nutrauktas nepagrįstai?

Kiekvienu atveju priemonės, kuriomis bus įrodinėjamas pirkimo nutraukimo nepagrįstumas, priklausys nuo konkrečios faktinės situacijos, t.y. priežasčių, dėl ko perkančioji organizacija pirkimo procedūras nutraukė. Sprendžiant, ar ginčyti pirkimo nutraukimą, reikia įvertinti, ar perkančiosios organizacijos nurodytos priežastys, dėl kurių buvo nutrauktos pirkimo procedūros, yra: (1) svarbios, (2) tokių priežasčių perkančioji organizacija negalėjo protingai numatyti pradedant pirkimo procedūras, (3) atsiradusios svarbios aplinkybės nepriklauso nuo pačios perkančiosios organizacijos valios, (4) dėl atsiradusių aplinkybių tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas yra visiškai nebegalimas, (5) perkančioji organizacija dėjo maksimalias pastangas tam, kad pirkimo procedūros būtų išsaugotos ir tęstųsi toliau. 

Perkančiosios organizacijos galimi argumentai, kaip antai, kad sudarius pirkimo eilę pastebėjome, kad reikėtų pakoreguoti kvalifikacijos reikalavimus, ar kad nusprendėme, kad galbūt nebereikia tokių kiekių, ir kiti panašūs pagrindimai, nebūtų laikomi teisėta priežastimi nutraukti pirkimą. Kuo toliau pirkimo procedūros pažengusios, tuo daugiau argumentų, kad pirkimas nutrauktas neteisėtai. Pirkimo procedūrų nutraukimas pro pralaimėto teisminio ginčo, arba to paties pirkimo vykdymas kelis kartus jį vis nutraukiant taip pat didina riziką, kad pirkimo nutraukimas bus pripažintas neteisėtu.

3. Kaip vertinate pirkimo nutraukimą po pasiūlymų eilės paskelbimo, ar tekę matyti praktikos, kad galimas laimėtojas prisiteistų negautą pelną?

Pirkimo nutraukimas po pasiūlymo eilės paskelbimo savaime nereiškia, kad pirkimas nutrauktas neteisėtai. Reikia vertinti perkančiosios organizacijos pateikiamus motyvus, kodėl ji tokioje vėlyvoje pirkimo stadijoje priima sprendimą nutraukti pirkimą. Perkančiosios organizacijos galimi argumentai, kaip antai, kad sudarius pirkimo eilę pastebėjome, kad reikėtų pakoreguoti kvalifikacijos reikalavimus, ar kad nusprendėme, kad galbūt nebereikia tokių kiekių, ir kiti panašūs pagrindimai, nebūtų laikomi teisėta priežastimi nutraukti pirkimą.

Vis dėlto, kuo toliau pirkimo procedūros pažengusios, tuo daugiau argumentų, kad pirkimas nutrauktas neteisėtai.

Mano komandai yra tekę atstovauti ginčuose, kai būtent sudarius pasiūlymų eilę pirkimas buvo nutrauktas. Dvejose bylose po palankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo atlyginti žalą tiekėjui, buvo sudarytos taikos sutartys, trečioje byloje teismas atnaujino nutrauktas pirkimo procedūras ir grąžino šalis į pirkimą. Taigi, tokios praktikos palankios tiekėjams tikrai yra.

4. Dėl pirkimo nutraukimo, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, VPT tiek LAT yra išsakyta aiški pozicija

_{„Atkreipiame dėmesį, kad, kai yra keičiamos esminės pirkimo sąlygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime, keičiamas sutarties tipas, keičiamas pirkimo objektas) pirkimą reikia nutraukti ir pradėti naują pirkimą“}

Galbūt plačiau paaiškintumėte, kada pirkimo nutraukimas teisėtas, kada ne?

Klausime nurodytas teiginys yra teisingas. Norėčiau pakartoti savo mintį, kad, kai perkančioji organizacija tik pirkimo metu supranta, kad padarė rimtų klaidų ir jų ištaisyti negali niekaip kitaip, kaip tik nutraukdama pirkimą, pirkimas ir bus nutraukiamas. Esu tikra, kad tokiais rimtais ir pagrįstais atvejais, tiekėjai nutraukimo teisėtumo ir nekvestionuos, nes visiems bus aišku, kad nutraukiama dėl priežasčių, dėl kurių pirkimo vykdyti realiai neįmanoma. Svarbu, kad pirkėjas šias priežastis skaidriai iškomunikuotų nieko neslėpdamas nuo pirkimo dalyvių ir nesukeldamas įtarimų piktnaudžiavimu.

Vis dėl to, Lietuvos teismų praktika dėl pirkimo nutraukimo neteisėtumo vystosi linkme, jog pirkimo sąlygų neaiškumas, neteisėtumas nėra ta aplinkybė, dėl kurios perkančioji organizacija negalėjo numatyti Viešųjų pirkimų įstatymo 29 str. 3 d. prasme. Svarbu, kad bylos, kurioje priimami sprendimai pirkimo nutraukimo pripažinti neteisėtais, dažniausiai pasižymi eile visų kitų nesąžiningumo požymių: pavyzdžiui, tas pats pirkimas vykdomas ir nutraukiamas jau trečią kartą, pirkimas nutraukiamas deklaratyviai teigiant, kad reikia tikslinti pirkimo dokumentus, tačiau naujame pirkime tie patikslinimai neesminiai, pirkimas nutraukimas po pralaimėto ginčo ir t.t.

5. Ar tiekėjai – ne pelno siekiančios organizacijos – gali reikalauti žalos atlyginimo dėl neteisėtai nesudarytos viešojo pirkimo sutarties?

Kai kalbame apie žalos atlyginimą dėl tiekėjo neteisėtai prarastos galimybės sudaryti pirkimo sutartį tiekėjo juridinio asmens rūšis (pelno siekiantis ar pelno nesiekiantis juridinis asmuo) įtakos žalos atlyginimui neturi. Ne pelno siekiantys juridiniai asmenys (pvz., viešosios įstaigos) iš vykdomos veiklos gali uždirbti pelno, tačiau negali jo skirstyti dalininkams. Taigi, jei, pavyzdžiui, viešoji įstaiga dalyvauja viešajame pirkime siūlydama paslaugas iš kurių ketina uždirbti pelno (pvz., mokymų paslaugas), ir dėl neteisėtų veiksmų praranda galimybę sudaryti sutartį, negautą pelno atlyginimą tokia viešoji įstaiga galės prisiteisti.

Jei problema ta, kad tiekėjas iš projekto tiesiog nebūtų uždirbęs pelno (dalyvavo su tikslu įgyti daugiau patirties ir pan.), tokiu atveju tiekėjas galėtų prisiteisti pasiūlymo rengimui ir dalyvavimui konkurse investuotas lėšas, kurios kartais irgi būna nemažos (pavyzdžiui, projektiniame konkurse parengti idėjos projektą gali reikėti ir kelių šimtų darbo valandų.

Susisiekite su mumis, jei turite klausimų dėl viešųjų pirkimų!