Įžvalgos
Lietuva
Naujienos
Advokatų kontora, kuri rūpinasi savo klientais
02-15-2017

Patentuoti išradimus taps pigiau ir lengviau

Nuo šių metų liepos 1 d. šalyje įsigalios įstatymai dėl Bendro patentų teismo ratifikavimo bei Sutarties dėl bendro patentų teismo Šiaurės ir Baltijos valstybių regioninio skyriaus įsteigimo ratifikavimo. Tai dar vienas Lietuvos žingsnis link vieningo Europos Sąjungos patento, kuris, tikėtina, didžiojoje dalyje ES teritorijos pradės veikti 2017 m. rudenį.

Prie sistemos planuoja prisijungti ir Didžioji Britanija, paliekanti Europos Sąjungą po „Brexit“.

„Tai, apie ką buvo kalbama keturis dešimtmečius taps realybe. Ką Bendras Europos Sąjungos patentas reiškia verslui ir kas keisis? Pagal dabar galiojančią tvarką, siekiant patento keliose šalyse, jo paraišką reikia pateikti kiekvienoje iš jų atskirai, mokėti skirtingus nacionalinius mokesčius, išversti patentinę paraišką į nacionalines kalbas ir t.t. Dėl tokios tvarkos labai stipriai išauga patentavimo kaštai, tad smulkiems verslams ar pavieniams išradėjams jie yra labai sunki našta, mat išradimo patentavimo kaina siekia ne vieną dešimtį tūkstančių eurų“, – aiškina Vilija Viešūnaitė, patentinė patikėtinė, advokatų kontoros „Triniti“ partnerė.

Nuo 2017 m. patento apsauga ES taps paprastesnė – užpildžius patento paraišką, jis bus saugomas visose ES šalyse, kurios prisijungė prie vieningo patento sistemos.

„Tai leis greičiau, pigiau ir paprasčiau apsaugoti išradimą. Yra paskaičiuota, kad ES patentas kainuos tik apie 20% dabar galiojančio Europos patento, plečiamo ES valstybėse, sumos. Nurodoma, jog pirmiesiems dešimčiai metų patento išplėtimo kaina sieks mažiau nei 5.000 Eur, o dvidešimčiai metų patento kaina sieks tik kiek daugiau nei 35.500 Eur“, vardina p. Viešūnaitė.

Palyginimui, pagal dabar galiojančią tvarką, patento apsaugos išplėtimo dešimčiai metų 25 šalyse narėse kaina šiandien yra 29.500 Eur, o dvidešimčiai metų – 159.000 Eur.

„Lietuvai tai reikš ir tai, kad čia apsaugą įgis labai daug išradimų. Šiuo metu Lietuva nėra pati patraukliausia valstybė patentų savininkams iš kitų valstybių: tik daugiau nei 1.500 patentų savininkų išplečia savo išradimo apsaugą į Lietuvą per metus. Tačiau įsigaliojus vieningo patento sistemai, šį patentą gavusių savininkų išradimai bus saugomi ir Lietuvoje – tai reiškia, kad išradimai, kurie anksčiau Lietuvoje nebuvo saugomi ir tuo buvo galima naudotis kuriant gaminius, kurie yra saugomi kitose valstybėse, įgis teisinę apsaugą, o neteisėtų gaminių kūrėjai sulauks atsakomybės“, – pabrėžia p. Viešūnaitė.

ES patento savininko teisių įgyvendinimui ir gynimui yra steigiamas ir bendras ES patentų teismas. Bendras ES patentų teismas suskirstytas regioniniais skyriais. Regioniniame skyriuje, kuriam priklauso ir Lietuva, taip pat dalyvauja Latvija, Estija ir Švedija. Šio skyriaus būstinė bus Švedijoje, o Lietuvoje steigiamas filialas, kuriame bylas nagrinėti galės vietos subjektai.

Palyginimui, pagal dabar galiojančią tvarką, patento apsaugos išplėtimo dešimčiai metų 25 šalyse narėse kaina šiandien yra 29.500 Eur, o dvidešimčiai metų – 159.000 Eur.

„Lietuvai tai reikš ir tai, kad čia apsaugą įgis labai daug išradimų. Šiuo metu Lietuva nėra pati patraukliausia valstybė patentų savininkams iš kitų valstybių: tik daugiau nei 1.500 patentų savininkų išplečia savo išradimo apsaugą į Lietuvą per metus. Tačiau įsigaliojus vieningo patento sistemai, šį patentą gavusių savininkų išradimai bus saugomi ir Lietuvoje – tai reiškia, kad išradimai, kurie anksčiau Lietuvoje nebuvo saugomi ir tuo buvo galima naudotis kuriant gaminius, kurie yra saugomi kitose valstybėse, įgis teisinę apsaugą, o neteisėtų gaminių kūrėjai sulauks atsakomybės“, – pabrėžia p. Viešūnaitė.

ES patento savininko teisių įgyvendinimui ir gynimui yra steigiamas ir bendras ES patentų teismas. Bendras ES patentų teismas suskirstytas regioniniais skyriais. Regioniniame skyriuje, kuriam priklauso ir Lietuva, taip pat dalyvauja Latvija, Estija ir Švedija. Šio skyriaus būstinė bus Švedijoje, o Lietuvoje steigiamas filialas, kuriame bylas nagrinėti galės vietos subjektai.

Plačiau skaitykite „Verslo žiniose“.