Dalinamės teisinėmis naujienomis, kas keičiasi nuo 2020 m. sausio 1d., ką reikia žinoti ir įką atkreipti dėmesį: 

Keičiasi minimalios mėnesinės algos dydis ir dienpinigių apmokestinimo tvarka

Nuo 2020 metų sausio 1 d. keičiasi minimalios mėnesinės algos dydis ir dienpinigių apmokestinimo tvarka. Kartu su šiais pakeitimais įsigalioja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio”, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1038 “Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo”. Pirmuoju nutarimu iš esmės didinamas minimaliosios mėnesinės algos dydis, kuris 2020 metų sausio 1 d. bus 607,- EUR (iki šiol buvęs dydis – 555,- EUR) ir minimalusis valandinis atlygis – 3,72 EUR (iki šio buvęs dydis – 3,39 EUR) neatskaičius mokesčių. Dėl didinamos darbo užmokesčio ribos yra keičiama ir dienpinigių apmokestinimo tvarka.

Naujas LR juridinių asmenų nemokumo įstatymas

Įmonių bankroto įstatymą ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymą keičia Juridinių asmenų nemokumo įstatymas. Šiuo įstatymu įtvirtinama nauja nemokumo samprata, suteikianti daugiau laisvės teismui vertinti faktinį įmonės nemokumą, neapsiribojant vien detaliu turto ir prievolių santykio nustatymu. Restruktūrizavimo procesą inicijuoti įgis teisę ir kreditorius, tačiau kreditoriai ir skolininkai bus skatinami susitarti taikiai. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustatys asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Bankrutuojančiam asmeniui bus galima iškelti restruktūrizavimo bylą, kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą. Įstatymas iš esmės įtvirtina įmonės išsaugojimo prioritetą prieš bankrotą.

Nauja dokumentų rengimo taisyklių redakcija

Keičiasi dokumentų valdymo procesas. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymas „Dėl Dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, kuris gana detaliai aprašo dokumentų rengimo reikalavimus bei pateikia net 13 detalių dokumento įforminimo pavyzdžių, nuo 2020 m. sausio 1 d. yra ženkliai supaprastinamas. Pakeitimai yra skirti valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, įmonėms ir valstybės įgaliotiems asmenims. Jais siekiama supaprastinti dokumentų valdymo procesą. Naujojoje redakcijoje taip pat įtraukta daugiau informacijos apie elektroninių dokumentų rengimo ypatumus bei apibrėžti vaizdo ir garso dokumentai bei detalizuoti tokio tipo dokumentų bei įrašų rengimo ypatumai.

Atnaujintos tarptautinės prekybos sutarčių taisyklės INCOTERMS

Nuo 2020 sausio 1d. įsigalioja nauja tarptautinės prekybos taisyklių redakcija: Incoterms 2020. DAT (angl. Delivered at Terminal) sąlyga keičiama į DPU (angl. Delivered at Place Unloaded) ir bus naudojama ne tik pristatymams į terminalą. Taip pat bus taikomi aukštesni draudimo standartai, taikant CIP (angl. Carriage and Insurance Paid to) sąlygą. Tačiau prekes gabenant vandens transportu pagal CIF ( angl. CArriage Insurance and Freight) sąlygą draudimo reikalavimai nesikeičia. Numatytas aiškesnis išlaidų paskirstymas tarp pardavėjo ir pirkėjo. Griežtėja saugumo reikalavimai ir su tuo susijusių išlaidų paskirstymas. Atsiranda leidimas atlikti prekių transportavimą ir pardavėjo arba pirkėjo transporto priemonėmis. Įtvirtinama didesnė pardavėjo interesų apsauga, taikant FCA (angl. Free Carrier) sąlygą.

Įsigalioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Įstatyme nustatomos visos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tad kituose teisės aktuose numatyti ribojimai nelaikytini specialiosiomis sąlygomis. Specialiosios sąlygos bus nustatomos teritorijoms, tai reiškia, tiek suformuotiems, tiek nesuformuotiems sklypams. Įstatyme taip pat reglamentuoti atvejai, kada privalomas žemės savininko, patikėtinio sutikimas dėl specialiųjų sąlygų nustatymo ir numatytas nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų sąlygų taikymo, atlyginimas. Pareiga gauti sutikimą ir atlyginti nuostolius tenka asmeniui, suinteresuotam ūkinės ar kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu.

Naujasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrasis planas

2020 metų pradžioje bus patvirtintas naujasis Vilniaus m. savivaldybės teritorijos Bendrasis planas. Lyginant su galiojančiu bendruoju planu, naujuoju planu yra keičiami užstatymo rodikliai bei papildomai nustatomi nauji teritorijos naudojimo reikalavimai. Naujasis bendrasis planas nepanaikina galiojančių detaliųjų planų, tačiau kilus poreikiui juos keisti, bus privaloma vadovautis naujojo bendrojo plano reglamentais. Nors bendrasis planas dar nėra patvirtintas, projektuojant statinius jau reikalaujama atsižvelgti į naujojo bendrojo plano reglamentus.

Sugriežtėja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas

Įstatymo pakeitimai labiausiai orientuoti į kriptovaliutų keityklų operatorius ir finansų įstaigas. Įstatymo pataisomis yra siekiama sumažinti virtualiomis valiutomis atsiskaitančių asmenų anonimiškumą, įpareigojant virtualiųjų valiutų keityklų operatorius, taip pat depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius ir pirminius viešus virtualiosios valiutos siūlymus (angl. initial coin offering, ICO) vykdančius asmenis nustatyti atsiskaitančių asmenų tapatybę, kai sandorių suma siekia 3 000 EUR ar daugiau. Taip pat įtvirtinama, kad tik Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys arba Lietuvoje įsteigti ES valstybių narių ar užsienio valstybių juridinių asmenų filialai galės vykdyti virtualiųjų valiutų keityklų ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą bei inicijuoti ICO. Vienas iš svarbiausių aspektų – įpareigojimas naudotis Juridinių asmenų dalyvių informacine sistema (JADIS), nustatant galutinius naudos gavėjus ir kitais viešais LR registrų duomenimis nustatant fizinio asmens tapatybę.

Gyventojų pajamų mokestis ir kiti susiję pakeitimai

Didėja GPM su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Pajamoms iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, tantjemoms ar atlygiui už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, pajamoms pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines (paslaugų) sutartis už vadovavimo veiklą gautoms pajamoms taikomas 20 proc. GPM tarifas, kai metinės pajamos neviršys 84 VDU, o pajamų daliai, kuri viršys 84 VDU, bus taikomas padidintas 32 proc.GPM tarifas.

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) didėja nuo 300 EUR iki 350 EUR per mėnesį.

Nuo 2020-02-01 taip pat papildomas neapmokestinamųjų pajamų sąrašas – neapmokestinamosiomis pajamomis bus laikoma ir darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens nauda, gauta įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, jeigu akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo. Tai itin aktualu „startuoliams“ ir įmonėms, skatinančioms savo darbuotojus akcijų opcionais.

Nauji mokesčių įstatymų pakeitimai

Naujas mokesčių administravimo įstatymas. Sutrumpinama mokesčio apskaičiavimo arba perskaičiavimo senatis nuo 5 metų iki 3 metų. Tačiau numatyta ir išimčių, kai mokesčių administratorius turi teisę mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti ir už 5 ar 10 metų laikotarpį. Apskaičiuojant GPM, taip pat koreguojant sandorių ar ūkinių operacijų vertę pagal LR Pelno mokesčio įstatymą, tikrinant beviltiškų skolų nurašymą ir kai kuriais kitais atvejais ir toliau bus taikoma 5 metų, o išskirtiniais atvejais ir 10 metų mokesčio apskaičiavimo senatis. Jeigu mokestinį patikrinimą buvo spėta pradėti iki 2020m. sausio 1d., mokesčio apskaičiavimui bus taikoma ankstesnė, t.y. 5 metų senatis.

Pridėtinės vertės mokestis. Nuo 2020 m. sausio 1d. įsigalioja PVM įstatymo pakeitimai, kuriais patikslintos taisyklės, vykdant prekių tiekimą tarp ES valstybių narių, taip suderinant jas ES mastu. Tad prekybą tarp ES narių vykdantiems asmenims patartina detaliau susipažinti su visais PVM įstatymo pakeitimais.

Nekilnojamojo turto mokestis. Didėja ratas asmenų, kurie turės mokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Nuo 2020 m. sausio 1d., sumažinama neapmokestinamoji NT dalis iki 150 tūkst. EUR.

Socialinių įmonių įstatymo pakeitimas

Nuo 2020 m. liepos 1 d. pilnai įsigalioja LR Socialinių įmonių įstatymo pakeitimai, tačiau pereinamosios įstatymo nuostatos bus pradėtos taikyti jau ir 2020 m. sausio 1 d.. Keičiant Socialių įmonių įstatymą numatoma tobulinti socialinių įmonių teisinį reguliavimą, siekiant sudaryti teisines prielaidas skatinti darbdavius įdarbinti, negalinčius vienodomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, asmenis bei užtikrinti valstybės pagalbos efektyvumą ir kontrolę. Norint gauti ir išlaikyti Socialinės įmonės statusą, įmonėje turės dirbti bent pusė negalią turinčių darbuotojų. Bus taikomas 65 proc. subsidijų dydis darbo vietos įrengimui asmenims, kuriems numatytas 45–55 proc. darbingumo lygis. Negalią turintys darbuotojai, kuriems nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis bus remiami visą jų darbo socialinėje įmonėje laikotarpį. Bent 75 proc. socialinių įmonių pelno turės būti panaudota socialinės įmonės veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu. 

Nepaisant to, kad socialinėms įmonėms bus nustatomi griežtesni reikalavimai, tačiau žemą darbingumą turinčių asmenų darbo vietos išlaikymo kaštus prisiims valstybė.

Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja LR Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas, kuriuo nustatomas metropoliteno sistemų planavimas, metropoliteno sistemos projekto įgyvendinimas, Vyriausybės, savivaldybių, kuriose įgyvendinami metropolitenų projektai, investuotojo ir metropolitenų projektų įgyvendinimo bendrovių funkcijos ir tarpusavio santykių bendrieji principai. Atkreiptinas verslo atstovų dėmesys, kad metropoliteno įgyvendinimo įstatymas atveria naujas investicijų galimybes. Metropolitenų projektai galės būti įgyvendinami ne tik savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės vykdomais projektais bei valdžios ir privačių subjektų partnerystės sutarties pagrindu, bet ir koncesijos būdu.

Darbo kodekso pakeitimai

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja LR Darbo kodekso 62, 63, 149 ir 200 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris aiškiau sureguliuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio bankroto atveju, grupės darbuotojų atleidimą, darbuotojų reikalavimų gynimą darbdaviui tapus nemokiam bei kolektyvinės sutarties nutraukimą ir pabaigą. Įtvirtinti lankstesni terminai darbdaviui dėl darbuotojų įspėjimo apie būsimą darbo sutarties nutraukimą darbdavio bankroto atveju. Įspėjama per 3 darbo dienas, o grupės darbuotojų atleidimo atveju – 7 darbo dienas nuo bankroto bylos iškėlimo. Po šio įstatymo pakeitimų dėl grupės darbuotojų atleidimo bus galima konsultuotis ir atsiskaityti ne tik darbo tarybai, bet ir darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Taip pat, įmonės bankroto atveju, dėl grupės darbuotojų atleidimo nereikės tartis su darbo taryba ar darbdavio lygmenyje veikiančia profesine sąjunga. Po įstatymo įsigaliojimo kolektyvinės sutarties nutraukimo nuostatos, darbdavio bankroto atveju, nebebus taikomos. Šie Įstatymo pakeitimai sukuria darbdaviui palankesnes darbuotojų atleidimo sąlygas bankroto atveju ir suteikia galimybę remtis ne vien darbo tarybos rekomendacijomis.

Parengė TRINITI Lietuva komanda