Įžvalgos
Lietuva
Tinklaraštis
Tinklaraštis
Advokatų kontora, kuri rūpinasi savo klientais

ESG kompetencijos darbuotojų rankose: kaip ugdymas prisideda prie tvarumo tikslų

Kodėl darbdaviai turėtų investuoti į darbuotojų tobulėjimą?

Šiandieniniame pasaulyje, kur technologijos sparčiai žengia į priekį, o darbo rinka nuolat kinta, darbuotojams nebeužtenka turėti vien tik pagrindines savo srities žinias. Jie privalo nuolat mokytis ir įgyti naujų kompetencijų, kad išliktų konkurencingi. Tačiau šis mokymasis ir tobulėjimas yra ne tik jų atsakomybė – jis tampa vis svarbesne darbdavio pareiga.

Dviguba nauda: vertė darbuotojui ir darbdaviui

Investavimas į darbuotojų mokymą – tai ne tik išlaidos, bet ir ilgalaikė vertė tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Tobulindami savo kompetencijas, darbuotojai tampa produktyvesni ir kūrybiškesni, įmonė įgauna konkurencinį pranašumą, gerina savo reputaciją ir stiprina gebėjimą prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Tai abipusiai naudingas pokytis, kurį darbdaviai vis labiau vertina ir remia.

Atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir ilgėjantį pensinį amžių, mokymasis visą gyvenimą tampa neatsiejama darbo dalimi, o tai reiškia, kad darbdaviai privalo rūpintis savo darbuotojų kvalifikacija ir gebėjimu prisitaikyti.

Darbdavio pareigos pagal įstatymus

Pagal Lietuvos darbo kodeksą, darbdavys turi pareigą pasirūpinti darbuotojų mokymu ir kvalifikacijos kėlimu. Darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojai galėtų ne tik įgyti būtinų darbo įgūdžių, bet ir būti pasiruošę susidurti su besikeičiančiais profesiniais ir rinkos iššūkiais. Tai reiškia, kad įmonės gali organizuoti tikslinius mokymus, siūlyti finansinę paramą kvalifikacijos tobulinimui ar persikvalifikavimui, suteikti kūrybines atostogas, leisti darbuotojams derinti darbą su mokymusi.

Svarbu pažymėti, kad darbdaviai nėra įpareigoti finansuoti mokymų, kurie viršija minimalius gebėjimus, reikalingus darbuotojo pareigoms atlikti. Tačiau jie turi užtikrinti būtiną mokymą, ypač kai kalbama apie darbuotojų saugą, priekabiavimo prevenciją ir darbo teisę.

Ar galiu reikalauti kompensacijos, jei darbuotojas palieka įmonę?

Neretai susiklosto situacija, kai darbdavys investuoja į darbuotojo mokymus, tikėdamasis, kad jie atsipirks įmonės veikloje. Tačiau, jei papildomai apmokytas darbuotojas nusprendžia palikti įmonę, darbdaviui kyla finansiniai nuostoliai. Lietuvos darbo kodeksas leidžia darbdaviui susigrąžinti mokymų išlaidas tam tikrais atvejais. Turi būti tenkinamos šios sąlygos: iš anksto buvo sutarta dėl lėšų grąžinimo, darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba be svarbių priežasčių, išlaidos buvo patirtos per pastaruosius dvejus metus. Darbdavys taip pat turi įrodyti, kad mokymai buvo aukštesnio lygio nei reikalaujama darbuotojo pareigoms atlikti.

Tvarumas ir darbuotojų mokymas

Pastaraisiais metais tvarumo reikalavimai darosi vis aktualesni, o tai keičia ir įmonių požiūrį į darbuotojų mokymą. Siekiant patenkinti Europos tvarumo ataskaitų standartų reikalavimus, įmonės privalo užtikrinti ne tik atsakingą finansų valdymą, bet ir rūpintis darbuotojų gerove, organizuoti mokymus apie lygybę, darbo saugą, nediskriminavimą bei priekabiavimo prevenciją. Taip darbuotojų mokymas tampa neatsiejama tvarumo strategijos dalimi, kuri stiprina įmonės įvaizdį investuotojų ir klientų akyse.

Trumpai tariant, darbdavys, kuris skatina darbuotojų tobulėjimą, ne tik prisideda prie jų gerovės, bet ir kuria vertę savo įmonei, stiprina konkurencinį pranašumą ir atitinka tvarumo standartus. Investicija į darbuotojus yra ilgalaikė ir abipusiai naudinga – tai darbdavių žingsnis į ateitį.