Įžvalgos

Lietuva
Naujienos, Tinklaraštis

„Žaliasis smegenų plovimas“ – juodajame sąraše. Ką turi žinoti verslas? 

„Tvarus“, „draugiškas aplinkai“, „neutralus klimatui“ – ar šiuos teiginius naudojate savo produktų ar paslaugų komunikacijoje? Nuo rugsėjo 27 d. įsigalioję nauji reikalavimai žaliesiems teiginiams aktualūs ne vien gamintojams, bet ir prekybininkams, reklamos davėjams bei kitiems verslams. 

Kas nuo šiol draudžiama, kokias klaidas svarbu ištaisyti ir ką verta peržiūrėti jau dabar? TRINITI eksperčių įžvalgoje – konkretūs pavyzdžiai ir praktiniai patarimai verslui. 

Svarbiausi pokyčiai trumpai: 

  1. Nuo šiol draudžiama naudoti nepagrįstus tvarumo ženklus, klaidinančius ekologiškumo teiginius, emisijų kompensavimu grindžiamus teiginius apie neutralumą klimatui ir privalomus reikalavimus pristatyti kaip išskirtinius produkto privalumus. 
  1. Naujieji reikalavimai taikomi visiems verslams, kurie vartotojams pateikia „žaliuosius“ teiginius – nuo gamintojų ir paslaugų teikėjų iki importuotojų bei prekybininkų. 
  1. Reikalavimai taikomi ir jau naudojamai reklamai, pakuotėms bei prekių aprašymams, o jų nesilaikymas gali užtraukti baudas ir papildomas išlaidas verslui. 
  1. Verslui svarbu jau dabar peržiūrėti naudojamus tvarumo ženklus ir „žaliuosius“ teiginius, įvertinti jų pagrįstumą ir prireikus atlikti korekcijas, kad komunikacija atitiktų naujuosius reikalavimus. 

Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/825 (Vartotojų įgalinimo žaliojoje pertvarkoje direktyvą), 2026 m. rugsėjo 27 d. įsigaliojo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais išplečiamas klaidinančios komercinės veiklos sąrašas. 

Nuo šiol komercinė veikla bus laikoma klaidinančia, kai:  

  • nurodomas tvarumo ženklas, kuris nėra pagrįstas ar patvirtintas kompetentingos institucijos. Pavyzdžiui, įmonė ant pakuotės uždeda savo sukurtą ženklą „Tvarus pasirinkimas“, nors jis nėra pagrįstas jokia sertifikavimo sistema; 
  • skelbiami ekologiškumo teiginiai apie visą produktą arba visą komercinės veiklos subjekto veiklą, nors iš tikrųjų tokie teiginiai yra susiję tik su produkto dalimi ar konkrečiu veiklos aspektu. Pavyzdžiui, reklamuojama, kad „gaminys pagamintas iš perdirbto plastiko“, nors iš perdirbto plastiko pagaminta tik jo pakuotė; 
  • teigiama, kad produktas yra neutralus klimatui arba jo poveikis klimatui yra mažesnis ar net teigiamas, nors šis teiginys grindžiamas išmetamų dujų kompensavimu. Pavyzdžiui, gamintojas kiekvienai parduotai sportbačių porai pasodina po kelis medžius ir reklamuoja batus kaip „neutralius klimatui“. Tačiau medžių sodinimas nepanaikina šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmestų gaminant ir gabenant batus; 
  • visiems tos kategorijos produktams ES rinkoje taikomo teisinio reikalavimo laikymasis pristatomas kaip išskirtinė siūlomo produkto savybė. Pavyzdžiui, kūdikių maitinimo buteliukas reklamuojamas kaip išskirtinis, nes yra „be medžiagos X“, nors ES rinkoje parduodamiems šios kategorijos buteliukams medžiagos X naudojimas ir taip draudžiamas. 

Žalieji teiginiai: kam aktualūs naujieji draudimai? 

Klaidinanti, neišsami reklama buvo draudžiama ir iki šiol. Tačiau Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimai aiškiai įvardija konkrečias „žaliąsias“ komunikacijos praktikas, kurios dabar laikomos nesąžiningomis visais atvejais. 

Svarbu tai, kad naujosios taisyklės aktualios ne vien „ekologiškų“ prekių gamintojams ar paslaugų teikėjams. Jos taikomos ir kitiems verslams, kurie vartotojams pateikia „žaliuosius“ teiginius. Tarp jų – reklamos davėjai, t. y. asmenys, kurių iniciatyva ir interesais naudojama reklama. Taigi reklamos davėju gali būti ne tik gamintojas, bet ir importuotojas ar pardavėjas, pvz., elektroninė parduotuvė, savo reklamoje pristatanti kito gamintojo prekę kaip „tvarią“. 

Kiekvienam, kuris vartotojui skelbia „žaliąjį“ teiginį, svarbu atsakyti į šiuos klausimus: 
  • Ar vartojate tokius teiginius, kaip „draugiškas aplinkai“, „ekologiškas“, „žalias“, „tvarus“? Šie bendrieji žalieji teiginiai yra draudžiami vartoti, nebent juos galite pagrįsti konkrečiais įrodymais.  
  • Ką tiksliai teigiate? Jei aplinkosauginė savybė būdinga tik pakuotei, sudedamajai daliai ar vienam veiklos aspektui, taip ir parašykite. Teigdami, kad visas produktas yra tvarus, įvertinkite jo poveikį per visą gyvavimo ciklą – nuo žaliavų gavybos iki atliekų tvarkymo. Vieno pagerinto aspekto nepriskirkite visam produktui ar visai įmonės veiklai. 
  • Ar galite teiginį pagrįsti? Prieš skelbdami, kad prekė yra tvari, įsitikinkite, jog turite šį teiginį pagrindžiančius įrodymus. Tai galioja ir savo gaminamoms, ir iš kitų gamintojų įsigytoms prekėms. Vien tiekėjo pateikto teiginio pakartojimo nepakanka – reikia įvertinti, kuo jis pagrįstas. 
  • Ką iš tiesų reiškia naudojamas tvarumo ženklas? Prieš naudodami tvarumo ženklą patikrinkite, ar jis pagrįstas įstatymo reikalavimus atitinkančia sertifikavimo sistema arba yra nustatytas kompetentingos institucijos ar įstaigos.  
  • Ar vartotojas nematys daugiau, nei galite įrodyti? Vertinkite ne tik ekologiškumo teiginius ir jų pagrįstumą, tačiau ir bendrą reklamos įspūdį. Ryškus užrašas, tvarumo ženklą primenantis simbolis ar smulkiu šriftu pateikta išlyga gali sudaryti klaidingą įspūdį net tada, kai dalis informacijos yra teisinga bei pagrįsta.  
  • Ar jūsų teiginys vis dar pagrįstas? Reguliariai peržiūrėkite skelbiamus „žaliuosius“ teiginius ir įsitikinkite, kad juos pagrindžiantys įrodymai tebėra aktualūs. Pasikeitus prekės sudėčiai, gamybos procesui ar tiekėjui, iš naujo įvertinkite duomenis, kuriais grindžiate teiginio naudojimą.  
  • Ar reklamuojama savybė iš tiesų išskirtinė? Prieš pristatydami ją kaip prekės privalumą, patikrinkite, ar jos nereikalaujama iš visų tos kategorijos prekių ES rinkoje. Jei tai privalomas reikalavimas, nepateikite jo laikymosi kaip savo pasiūlymo išskirtinumo. 
  • Ar vartotojas gali suprasti ir patikrinti jūsų teiginį? Teiginio esmę paaiškinkite ten, kur jis skelbiamas, paprasta, vidutiniam vartotojui suprantama kalba. Venkite nepaaiškintų mokslinių ir techninių terminų. Išsamesnę informaciją galite pateikti per QR kodą,  vedantį tiesiai į teiginį pagrindžiančius duomenis. 
  • Ar jūsų palyginimas aiškus? Jei teigiate, kad prekė yra „tvaresnė“ ar jai pagaminti sunaudojama „mažiau plastiko“, nurodykite, su kuo ją lyginate, kokį aspektą vertinate ir kaip apskaičiavote rezultatą. Lyginkite panašias prekes taikydami tą patį metodą. 
  • Ar „žaliasis“ teiginys įtrauktas į Jūsų prekės ženklą ar prekės, paslaugos pavadinimą? Žodžiai „eco“, „bio“, „žalias“ ar panašūs terminai taip pat gali sudaryti įspūdį apie prekės, paslaugos poveikį aplinkai. Įvertinkite, kokią žinutę jie perduoda vartotojui, ir aiškiai nurodykite bei pagrįskite konkrečią aplinkosauginę savybę. Vien prekės ženklo registracija šios pareigos nepanaikina. 

Naujos taisyklės galioja ir senai reklamai: kokios rizikos verslui? 

Nuo 2026 m. rugsėjo 27 d. reikalavimus turi atitikti ne tik naujai kuriama reklama, bet ir vartotojams jau pateikiami „žalieji“ teiginiai apie prekes, paslaugas ar pačios įmonės veiklą. Tai apima ir teiginius ant anksčiau pagamintų ar jau parduotuvių lentynose esančių prekių pakuočių. Todėl verslui būtina peržiūrėti ir šiuo metu naudojamas pakuotes, prekių ir paslaugų aprašymus interneto svetainėse bei tebeskelbiamą reklamą. 

Už nesąžiningą komercinę veiklą VVTAT gali skirti baudą iki 3 proc. praėjusių finansinių metų metinių pajamų, bet ne didesnę kaip 100 000 eurų. Už pakartotinį pažeidimą per vienus metus bauda gali siekti iki 6 proc. praėjusių finansinių metų metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 200 000 eurų. Be baudos, verslui gali tekti nutraukti netinkamų teiginių naudojimą, pakeisti reklamą, prekių aprašymus ar pakuočių informaciją – tai visuomet reiškia papildomas išlaidas. 

Nuo reikalavimų prie veiksmų: ką verta peržiūrėti? 

Todėl jau dabar patikrinkite naudojamus tvarumo ženklus ir „žaliuosius“ teiginius. Įsitikinkite, kad ant pakuočių ar reklamoje naudojami tvarumo ženklai yra pagrįsti įstatymo reikalavimus atitinkančia sertifikavimo sistema arba patvirtinti kompetentingos institucijos ar įstaigos. Peržiūrėkite ir skelbiamų teiginių pagrindimą: netikslius teiginius patikslinkite, o nepagrįstus ar draudžiamus – pašalinkite. 

Jei sunku įvertinti, ar turimų įrodymų pakanka, kokius teiginius galima skelbti ant pakuočių arba ką vartotojui žada jūsų prekės ženklas, galime padėti. Įvertinsime naudojamus ar planuojamus naudoti teiginius, pakuotes ir prekių ženklus bei pasiūlysime konkrečias korekcijas. Taip pat rengiame mokamus mokymus jūsų komandai, kad naująsias taisykles būtų lengviau taikyti kasdienėje veikloje. Susisiekite – aptarsime jūsų situaciją. 


Kur ieškoti pagalbos? 

Jei kyla abejonių dėl „žaliųjų“ teiginių, kuriuos naudojate pristatydami savo gaminius, paslaugas ar elektroninėje parduotuvėje parduodamas kitų gamintojų prekes, mūsų komanda gali padėti. Įvertinsime jūsų naudojamus ar planuojamus naudoti teiginius, pakuotes ir prekių ženklus pagal naujuosius reikalavimus bei pasiūlysime konkrečias korekcijas. Jei turite daugiau klausimų, galime jūsų komandai surengti praktinius mokymus. Susisiekite – aptarsime jūsų situaciją. 

Mūsų komanda

Vilija Viešūnaitė

Lietuva
Vadovaujanti partnerė, Advokatė, Patentinė patikėtinė

Aurelija Rutkauskaitė

Lietuva
Partnerė, Advokatė, Patentinė patikėtinė

Greta Obadauskaitė

Lietuva
Vyresnioji teisininkė, Patentinė patikėtinė