Įžvalgos

Lietuva

Naujienos, Tinklaraštis

Advokatų kontora, kuri rūpinasi savo klientais

2026 gegužės 25

Migracijos įstatymo pakeitimai nuo 2026 m. gegužės 22 d.: ką svarbu žinoti darbdaviams ir užsieniečiams?

2026 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP) Nr. IX-2206 pakeitimus, kuriais reikšmingai koreguojamas užsieniečių įdarbinimo, migracijos procedūrų bei darbdavių atsakomybės reguliavimas.

Svarbiausi migracijos teisės pakeitimai

Vienas aktualiausių pakeitimų verslui – peržiūrėta darbdavių atsakomybė už nelegalų ir (ar) nedeklaruotą darbą (Užimtumo įstatymo 56, 56¹ ir 58 straipsniai). Įstatymo pakeitimais siekiama užtikrinti efektyvesnę pažeidimų prevenciją bei realų sankcijų taikymą praktikoje. Numatoma, kad pažeidimų pasekmės darbdaviams bus taikomos, jeigu nuo nutarimo, kuriuo paskirta bauda, įsiteisėjimo dienos yra praėję ne mažiau nei 12 mėnesių. Praktikoje tai reiškia, kad vienerių metų laikotarpis bus skaičiuojamas ne nuo baudos sumokėjimo momento, kaip buvo iki šiol. Taigi tais atvejais, kai nutarimas yra apskundžiamas teismui, šis terminas pradės eiti tik pasibaigus teisminiam ginčui ir įsiteisėjus galutiniam sprendimui. Tokiu reguliavimu siekiama užkirsti kelią situacijoms, kai darbdaviai, inicijuodami teisminius procesus ir vilkindami ginčų nagrinėjimą, faktiškai išvengdavo realių pažeidimų pasekmių, nes vienerių metų laikotarpis dažnai sueidavo dar iki galutinio ginčo išsprendimo.

Nustatoma, kad prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti pateikiamas tik esant tam tikram teisėto buvimo pagrindui (pvz., galiojantis leidimas laikinai gyventi, Lietuvos išduota nacionalinė viza, kitos Šengeno ar ES valstybės leidimas gyventi, bevizis režimas)[1]. Šiuo pakeitimu Lietuva iš esmės seka Lenkijos taikoma praktika, kur teisė pateikti prašymus dėl leidimo gyventi siejama su aiškiai apibrėžtais teisėto buvimo pagrindais. Šiuo pakeitimu siekiama apriboti galimybes teikti prašymus vien tik atvykus į Lietuvą su bet kurios Šengeno valstybės viza. [1] Yra taikomos išimtys, pvz. aukštos kvalifikacijos darbuotojams, doktorantams, rezidentams, dėstytojams ir tyrėjams.

Įtvirtinamas naujas dokumentas – skaitmeninis užsieniečio registracijos pažymėjimas, kuris patvirtina užsieniečio teisę laikinai būti Lietuvos Respublikoje ir tęsti teisėtą buvimą bei veiklą. Šis dokumentas:

išduodamas 6 mėnesiams ir gali būti pratęsiamas;
taikomas, kai sprendimas dėl leidimo nepriimtas ne dėl užsieniečio kaltės;
taip pat gali būti išduodamas kitais įstatyme numatytais atvejais (įskaitant prekybos žmonėmis aukas ar išsiuntimo sustabdymo atvejus).

Šis dokumentas savo funkcine prasme tam tikru laikotarpiu yra artimas ankstesnei praktikai, kai Baltarusijos piliečiams buvo išduodamos humanitarinės vizos, suteikiančios teisę laikinai likti Lietuvoje sprendimo dėl migracijos statuso nagrinėjimo metu (iki 6 mėnesių). Nors teisinis pagrindas ir dokumento forma skiriasi, pats mechanizmas iš esmės atlieka panašią „pereinamojo laikotarpio“ funkciją – užtikrina teisėtą buvimą, kol priimamas galutinis sprendimas. Svarbu pažymėti, kad tai nėra kelionės dokumentas, jis nesuteikia teisės kirsti valstybės sienos.

Nuo šiol leidimui laikinai gyventi gauti darbo pagrindu pakanka vieno iš šių pagrindų:

užsieniečio kvalifikacijos, susijusios su atliktinu darbu; arba
ne mažesnės kaip 1 metų darbo patirties per pastaruosius 3 metus, susijusios su atliktinu darbu; arba
darbo užmokesčio, ne mažesnio nei vidutinis BDU (2 411,40 Eur).

Šie pakeitimai iš esmės tęsia nuolat besikeičiančią reguliavimo praktiką, kai skirtingais metais leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu sąlygos buvo vis kitaip struktūruojamos – vienais laikotarpiais reikalavimai kvalifikacijai ir darbo patirčiai buvo taikomi kartu, kitais laikotarpiais jie buvo išskaidomi ar keičiama jų kombinacija, todėl dabartinis modelis labiau atspindi tęstinį reguliavimo koregavimą nei visiškai naują principą. Dabartiniai pakeitimai išplečia pasirinkimo galimybes ir suteikia daugiau lankstumo užsieniečiui pasirinkti tinkamiausią atitikties pagrindą (kvalifikacija, patirtis arba darbo užmokestis).

Užsieniečio dirbančio Lietuvoje darbo užmokestis negali būti mažesnis nei nurodyta ĮUTP 62 str. 5 d.:

analogišką darbą dirbančio darbuotojo Lietuvoje, ES ar Šengeno valstybėse;
arba, jei tokio nėra – atitinkamos ekonominės veiklos vidutinis darbo užmokestis.

Taigi, jeigu sektoriaus vidurkis viršija bendrą BDU, taikomas aukštesnis dydis. Svarbu pažymėti, kad ši darbo užmokesčio lyginimo logika iš esmės jau buvo taikoma praktikoje ir anksčiau. Tai reiškia, kad darbdavių pareigos šioje srityje ne iš esmės keičiamos, o labiau sukonkretinamos ir įtvirtinamos teisiniu lygmeniu, kas didina aiškumą ir vienodą taikymą praktikoje.

a) Lietuvoje studijas ar mokymąsi baigusiems užsieniečiams (iki 5 metų nuo baigimo);
b) užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga (šiuo metu galioja iki 2027-03-04);
c) užsieniečiams, turintiems leidimą laikinai gyventi humanitariniu pagrindu (UTPĮ 40 str. 1 d. 8 p.);
d) užsieniečiams, turintiems leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu (UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p.).

Įtvirtinama, kad pirmosios pakopos studijų studentai pirmame ir antrame kurse gali dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus:

studijų metu numatytas praktikas;
vasaros atostogų laikotarpį.

Šiuo pakeitimu iš esmės grįžtama prie griežtesnio studentų darbo laiko reguliavimo modelio. Pastaraisiais metais šis reguliavimas buvo lankstesnis, tačiau dabar vėl įtvirtinamas aiškus 20 valandų per savaitę apribojimas pirmosios pakopos studentams, siekiant užtikrinti studijų prioriteto principą. Praktikoje tai reiškia, kad darbdaviai turės atidžiau planuoti studentų darbo grafikus ir užtikrinti jų atitiktį nustatytoms riboms. Taip pat tikslinamas antrosios pakopos studentų teisinis reguliavimas, įskaitant jų statuso ir leidimų išdavimo aspektus.

Ką rekomenduojame darbdaviams jau dabar?

Atsižvelgiant į griežtėjančią darbdavių atsakomybę ir vis didėjantį dėmesį užsieniečių įdarbinimo kontrolei, įmonėms rekomenduojama peržiūrėti praktinius migracijos ir darbo teisės procesus. 1. Įsivertinti vidaus procesus, susijusius su užsieniečių įdarbinimu Svarbu įvertinti, kaip praktikoje organizuojami procesai, susiję su užsieniečių įdarbinimu – kas įmonėje atsakingas už migracijos dokumentų administravimą, MIGRIS prašymų teikimą, informacijos pateikimą institucijoms bei terminų kontrolę. Praktikoje net ir formalaus pobūdžio netikslumai, pavėluotas informacijos pateikimas ar netinkamai administruojami dokumentai gali lemti reikšmingas pasekmes tiek darbdaviui, tiek darbuotojui užsieniečiui. 2. Peržiūrėti darbo teisės praktikas, galinčias sukelti migracijos rizikas Naujieji pakeitimai rodo aiškią tendenciją griežčiau vertinti pažeidimus, susijusius ne tik su nelegaliu, bet ir nedeklaruotu darbu. Todėl rekomenduojama papildomai įsivertinti: – darbo laiko apskaitos praktiką; – viršvalandžių bei naktinio darbo žymėjimą; – darbo organizavimo procesus; – faktinės praktikos atitiktį deklaruojamoms darbo sąlygoms. Migracijos rizikos praktikoje dažnai kyla ne dėl tyčinių pažeidimų, o dėl kasdienių darbo teisės procesų trūkumų ar nepakankamos vidaus kontrolės. 3. Iš anksto identifikuoti galimas rizikines sritis Įsigaliojant naujam reguliavimui, prevencinis rizikų įsivertinimas tampa ypač svarbus įmonėms, dirbančioms su trečiųjų šalių piliečiais. Siekdami padėti darbdaviams įsivertinti praktines rizikas, TRINITI teisininkai yra parengę darbo teisės rizikų identifikavimo klausimyną, leidžiantį įvertinti įmonės praktikas bei nustatyti sritis, kurioms gali reikėti papildomo dėmesio. 🔗 Darbo teisės rizikų identifikavimo klausimynas 🔗 Įstatymo projektas

Mūsų komanda

Kamila Ratkevič

Lietuva

Vyresnioji teisininkė

Skaityti daugiau

Susiję straipsniai

Tinklaraštis

Kalbos

Kamila Ratkevič

TRINITI atvėrė duris jaunajai kartai: „Šešėliavimo dienoje“ – realus teisininko profesijos veidas

Multiple Citizenship: A Strategic Advantage for a Competitive Lithuania

Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje: netikėti klausimai, kurie gali turėti įtakos sprendimui

Kalbos

Migracijos įstatymo pakeitimai nuo 2026 m. gegužės 22 d.: ką svarbu žinoti darbdaviams ir užsieniečiams?

Svarbiausi migracijos teisės pakeitimai

1. Griežtinama atsakomybė darbdaviams už nelegalų ir (ar) nedeklaruotą darbą

1.1. Jau turimi leidimai laikinai gyventi bus naikinami

1.2. Darbdavio pažeidimai lems atsisakymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi

2. Nauja taisyklė dėl prašymų pateikimo Lietuvoje (įsigalioja nuo 2026-11-01)

3. Atsiranda naujas dokumento tipas – skaitmeninis užsieniečio registracijos pažymėjimas

4. Lankstesnės sąlygos leidimui laikinai gyventi darbo pagrindu

5. Aiškios darbo užmokesčio taisyklės įtvirtinimas

6. Patikslinama, kad kvotos netaikomos:

7. MIGRIS sistemos ir identifikavimo procesų pokyčiai

8. Darbdavio keitimo galimybės ir terminai

8.1. užsienietis leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu turi trumpiau negu 2 metus, ir:

8.2. užsienietis leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu turi ilgiau nei 2 metus:

9. Studentų darbo ribojimai ir papildomi pakeitimai

Ką rekomenduojame darbdaviams jau dabar?

Mūsų komanda

Kamila Ratkevič

Susiję straipsniai

TRINITI atvėrė duris jaunajai kartai: „Šešėliavimo dienoje“ – realus teisininko profesijos veidas

Multiple Citizenship: A Strategic Advantage for a Competitive Lithuania

Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje: netikėti klausimai, kurie gali turėti įtakos sprendimui