Vasaros metu, ypač per vaikų atostogas, darbuotojai vis dažniau pageidauja dirbti nuotoliniu būdu iš kitų vietovių ar net užsienio valstybių. Tai tampa galimybe suderinti profesinius įsipareigojimus su poilsiu, šeimos laiku ar kelionėmis. Kai kuriais atvejais tokį darbo ir poilsio derinį organizuoja ir pats darbdavys. Vis dėlto, nors tokia praktika populiarėja, teisinis jos įforminimas vis dar kelia klausimų.

Svarbu pažymėti, kad „darbostogos“ kaip sąvoka nėra įtvirtinta teisės aktuose. Todėl, priklausomai nuo to, kas inicijuoja darbo vietos keitimą – darbuotojas ar darbdavys – tokia situacija turi būti įforminta kaip komandiruotė arba nuotolinis darbas.

Jeigu darbuotojas laikinai siunčiamas atlikti darbo funkcijas kitoje, ne nuolatinėje darbo vietoje, tai laikoma komandiruote, kurios metu darbuotojui turi būti išsaugotas darbo užmokestis, mokami dienpinigiai bei kompensuojamos kitos su komandiruote susijusios išlaidos.

Jei iniciatyva kyla iš paties darbuotojo ir darbdavys tam pritaria, rekomenduojama sudaryti aiškų susitarimą dėl nuotolinio darbo, aptariant tokius klausimus kaip:

• darbostogų trukmė ir tiksli vieta
• darbo ir poilsio laikas (atsižvelgiant į galimus laiko juostų skirtumus),
• darbuotojo pasiekiamumo ir komunikacijos principai.

Tiek komandiruotės, tiek nuotolinio darbo atveju būtina užtikrinti, kad darbo vieta atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Darbdavys turi numatyti, kaip darbuotojas gali įsivertinti darbo vietos tinkamumą, būti supažindintas su civilinės ir gaisrinės saugos taisyklėmis, o prireikus – skirti papildomas rekomendacijas ar mokymus.

Aktualūs ir kibernetinio saugumo bei duomenų apsaugos aspektai. Dirbant iš kitų šalių ar viešų vietų kyla papildomos rizikos dėl konfidencialios informacijos ar ryšio saugumo. Todėl darbdaviui svarbu užtikrinti, kad būtų taikomos informacijos saugos priemonės, o darbuotojas – iš anksto supažindintas su tinkamo naudojimosi taisyklėmis.

Siekiant, kad tokia darbo forma būtų sėkminga, rekomenduojama darbdaviams turėti aiškias vidaus tvarkas, reglamentuojančias nuotolinio darbo ar darbostogų organizavimą, pasiekiamumo tvarką, darbo priemonių naudojimą, saugumo, sveikatos ir informacijos apsaugos principus.

Jei darbostogos įmonėje traktuojamos kaip papildoma nauda, darbuotojas turi teisę jos atsisakyti. Tai negali būti privaloma darbo sąlyga.

Aiškūs rašytiniai susitarimai, vidaus taisyklės ir tinkama komunikacija leidžia darbuotojui ir darbdaviui saugiai ir sklandžiai įgyvendinti lankstų darbo modelį, užtikrinant teisinį aiškumą ir išvengiant rizikų.

🔗 Šis straipsnis – mūsų Darbo teisės komandos turinio serijos dalis. Jei šita tema aktuali – rasite ir daugiau įrašų galerijoje.