Viešojoje erdvėje nuskambėjo politikų raginimas sumažinti Lietuvoje egzistuojančių verslo organizavimo formų skaičių iki trijų (AB, UAB ir dar vienos, skirtos smulkiam verslui), tačiau panaikinant daugelį kitų (MB, IĮ, KŪB, TŪB, ŽŪB ir t.t.). Teigiama, esą taip taptų aiškesnė apskaita, būtų suvienodinta mokestinė aplinka ir atitinkamai būtų surenkama daugiau mokesčių.

Ši „trijų formų reforma“, apie kurią kalbama ir kuria siekiama suvienodinti mokestinę aplinką, panaikinant daugelį Lietuvoje egzistuojančių verslo organizavimo formų, primena ne vieną kartą girdėtą politinį pareiškimą, jog sprendžiant apmokestinimo klausimus, reikia žiūrėti tik į mokesčius ir visiškai nėra svarbu, kokį poveikį pajus kitos gyvenimo sritys. Taip ir šį kartą, norima suvienodinti mokestinę aplinką, neatsižvelgiant į tai, kokį poveikį verslo formų skaičiaus sumažinimas padarys verslo lankstumui.

Vienodas pajamas vienodomis aplinkybėmis gaunančios įmonės ar asmenys privalo būti apmokestinami vienodai. Tai nėra diskutuotina, nes tai yra faktas. Tačiau sunkiai suprantama, kodėl vienodą apmokestinimą norima pasiekti atbuliniu būdu – vienodo apmokestinimo tikslu norima suvienodinti skirtingus organizacinius poreikius turinčius verslus. Ne vienas finansų ekspertas jau pasisakė, kad toks sprendimas būtų ydingas. Na, o mes aptarkime, kaip tai atrodytų iš teisinės perspektyvos ir šiuo tikslu panagrinėkime bent jau esminius MB (vienos iš populiariausių verslo organizavimo formų, kurią norima panaikinti) pranašumus UAB (verslo organizavimo formos, kurią norima palikti) atžvilgiu.

Lentelę galite atsisiųsti paspaudę ČIA.

Šie skirtumai yra tik keli akivaizdūs dviejų populiariausių verslo organizavimo formų skirtumai. Be to, reguliavimo skirtumų, palyginus UAB su kitomis verslo organizavimo formomis (ŽŪB, KŪB, TŪB, IĮ ir t.t.), galima būtų išskirti gerokai daugiau. Visi šie niuansai tiek pradedančiajam, tiek patyrusiam verslininkui turi reikšmę, nes suteikia galimybę konkrečiam (individualiam) verslininkui pasirinkti konkrečius (individualius) jo verslo poreikius atitinkančią verslo formą. Atsižvelgiant į tai, panaikinti daugumą Lietuvoje egzistuojančių verslo organizavimo formų ir taip suvienodinti visus verslininkus pagal „vieną kurpalių“, vargu, ar būtų teisinga. Juolab, kad tai, neabejotinai, pareikalautų išlaidų tiek iš verslo, tiek ir iš valstybės įstaigų pusės. Nors, tiesą sakant, grynai moksliniu požiūriu būtų įdomu pasižiūrėti, kaip VĮ Registrų centras tvarkytųsi, jeigu 55 tūkst. šiuo metu veikiančių MB pateiktų dokumentus registruoti persitvarkymą į, pavyzdžiui, UAB.