Įžvalgos
Lietuva
Tinklaraštis
Advokatų kontora, kuri rūpinasi savo klientais

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija paskelbė 2019 m. teismų sprendimų, priimtų nagrinėjant bylas dėl valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos priimtų sprendimų ar neveikimo apibendrinimą.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija paskelbė 2019 metų teismų sprendimų, priimtų nagrinėjant bylas dėl valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos priimtų sprendimų ar neveikimo apibendrinimą. Nors didžioji dalis bylų buvo nagrinėtos dėl galimų pažeidimų, kurie įvyko dar iki BDAR įsigaliojimo, aprašytos situacijos leidžia daryti kelias svarbias išvadas.

 Pirma, tiek inspekcija, tiek teismai mano, kad tuo atveju, kai fizinis asmuo savo reikmėms filmuoja ne tik savo turtą, tačiau taip pat ir dalį svetimo turto ar viešos erdvės, negali būti taikoma BDAR numatyta išimtis, kad reglamento nuostatos ir jame įtvirtinti ribojimai nėra taikomi kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Priešingai, tokiu atveju asmuo yra laikomas asmens duomenų valdytojų BDAR prasme ir tokiu atveju yra taikomi BDAR reikalavimai, be kita ko, kad vykdoma vaizdo stebėjimo veikla nepagrįstai neribotų trečiųjų asmenų teisių.

Antra, tiek inspekcija, tiek teismai laikėsi vieningos pozicijos, kad interneto svetainės jose skelbiamose anketose rinkdamos duomenis, kartu nereikalaudamos duomenų subjekto tapatybės patvirtinimo (pvz., aktyvuojant elektroniniu paštu persiųstą nuorodą ar pan.), sudaro galimybę į pateiktą anketą įrašyti nebūtinai savo, bet ir kito asmens, duomenis. Tai reiškia, kad tokia svetainė neužtikrina tvarkomų asmens duomenų tikslumo bei teisėtumo reikalavimų, dėl ko vykdoma asmens duomenų tvarkymo veikla negali būti laikoma teisėta.

Trečia, tiek inspekcija, tiek teismai patvirtina, kad inspekcija nėra kompetentinga spręsti ginčus dėl nagrinėjant civilines, administracines ar baudžiamąsias bylas teikiamuose įrodymuose atskleidžiamų asmens duomenų. Nepaisant to, kartu buvo nurodyta, kad iki įrodymai yra pateikiami teismui, jie turi būti renkami teisėtomis priemonėmis. Konkrečiai, nagrinėtoje situacijoje kilus darbdavio bei buvusio darbuotojo konfliktui, rinkdamas įrodymus nagrinėjamai civilinei bylai, darbdavio teisininkas kreipėsi į įdarbinimo agentūrą su prašymu pateikti informaciją. Kreipdamasis teisininkas, be kita ko, atskleidė darbuotojo atleisimo iš darbo priežastis bei aplinkybes. Teismai tokį darbdavio teisininko veiksmą laikė neteisėtu, kadangi darbuotojas apie tokio pobūdžio duomenų tvarkymą nebuvo tinkamai informuotas.