Galvojant apie kitą Jūsų gyvenimo etapą, gali pasirodyti sunku iškart pilnai atsitraukti nuo verslo, kurį taip ilgai valdėte. Jus pakeičiantis asmuo gali dar nebūti pasiruošęs visiškai perimti Jūsų pareigas, o gal norite pasilikti valdybos dalimi, kad galėtumėte dėl visa ko prižiūrėti įmonės planus ir reikiamu momentu patarti.

Toks balansas – įmanomas, tačiau reikėtų aiškiai apsibrėžti, kokias pareigas norite eiti toliau, o kokių norite atsisakyti. Štai kelios sritys, kurios leistų Jums iš dalies likti verslo valdyme:

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės organas, turintis išimtinę teisę spręsti svarbiausius klausimus bendrovėje, tokius kaip bendrovės įstatų keitimas, bendrovės įstatinio kapitalo didinimas ar mažinimas, valdybos sudarymas ir narių rinkimas bei atšaukimas, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų tvirtinimas, pelno paskirstymas, bendrovės reorganizavimas, atskyrimas, pertvarkymas, restruktūrizavimas ar likvidavimas ir pan. Nors visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija apibrėžta įstatymuose, bendrovės įstatuose ji gali būti išplėsta, numatant, jog nesant valdybos tam tikriems vadovo sprendimams reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.

Galite likti akcininku ir tik dalyvauti susirinkimuose. Žinosite, kas vyksta įmonėje, galėsite dalintis savo patirtimi ir, jeigu prireiks, balsuodami toliau dalyvausite verslo valdyme.

Akcininkas gali perleisti teisę balsuoti bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime kitiems asmenims, nustatyti balsavimo teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus, neperleidžiant vertybinio popieriaus nuosavybės. Ši praktika dažniausiai naudojama, kai balsavimo teisių įgijėjas turi aukšto lygio kompetencijas konkrečioje industrijoje ir šios kompetencijos atneštų ženklią pridėtinę vertę dalyvaujant šių teisių įgijėjui arba akcininkui neturint galimybės dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra paskiriamas kitas asmuo, kuris atstovautų akcininko interesus. Balsavimo teisės perleidimo sutartis negali būti sudaryta ilgesniam nei dešimties metų terminui ir šia sutartimi gali būti perleidžiamos ir kitos bendrovės akcininko turimos neturtinės teisės, pvz. gauti informaciją apie bendrovę, iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais.

Be kita ko praktikoje vis dažniau naudojamas privilegijuotųjų akcijų instrumentas. Nebeliko draudimo išleisti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nenumatytų akcijų, o privilegijuotųjų akcijų (arba kiekvienos šių akcijų klasės) suteikiamas teises leidžiama nustatyti bendrovės įstatuose. Taip pat nėra privilegijuotųjų akcijų kiekio ribojimo, toks ribojimas išlikęs tik privilegijuotosioms akcijoms be balso teisės, kurios galės sudaryti ne didesnę kaip 50 % įstatinio kapitalo dalies. Šis instrumentas leidžia individualizuoti privilegijuotąsias akcijas ne tik pagal tai ar šios akcijos yra išleidžiamos su kaupiamuoju dividendu ar su nekaupiamuoju, su balso teise ar be, bet ir nustatyti pirmumo teisę išmokant dividendus, tokių akcijų išpirkimą ar numatyti kitas norimas teises.

Vadovas

Valdymo organas, vienvaldiškai (išskyrus atvejus, kai numatytas kiekybinis atstovavimas) veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, yra bendrovės vadovas (direktorius ar kitas pasirinktas šių pareigų pavadinimas). Su bendrovės vadovu privalomai sudaroma darbo sutartis ir mokamas darbo užmokestis bei su darbo santykiais susiję mokesčiai. Jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, bendrovės vadovui įstatymai numato gana plačius įgaliojimus. Iš to išplaukia ir platus atsakomybių sąrašas, pradedant nuo kasdieninės bendrovės veiklos organizavimo, darbuotojų priėmimo ir atleidimo, bendrovės tikslų įgyvendinimo, iki įvairių bendrovės dokumentų ir informacijos teikimo valstybės institucijoms, visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir informacijos jiems teikimo.

Jūs galite toliau komunikuoti su vadovu, tiek neformaliai, tiek kaip patarėjas ar konsultantas, bet, kaip jau minėta, nesudarius valdybos vienintelė galimybė akcininkams sąlyginai kontroliuoti vadovo veiklą yra įstatuose numatyti vadovo sprendimus, kurių priėmimui reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.

Valdyba

Akcininkai taip pat gali sudaryti bendrovėje valdybą – kolegialų valdymo organą, sudarytą ne mažiau kaip iš 3 narių, renkamų ne ilgesniam nei 4 metų laikotarpiui. Tuo atveju, kai bendrovėje sudaroma valdyba, jai iš dalies perduodamos kai kurios vadovo funkcijos, taip pat suteikiama kompetencija vykdyti griežtesnę vadovo veiklos priežiūrą ir kontrolę. Dar viena priežastis, dėl ko didesnėse bendrovėse dažnai sudaroma valdyba – tai akcininkų noras užtikrinti tinkamų strateginių sprendimų priėmimą ir efektyvų tokių sprendimų įgyvendinimą. Tam valdybos nariais renkami asmenys, kurie turi patirties finansų valdymo, teisės, verslo valdymo ir plėtros bei kitose srityse. Neretai valdyba taip pat sudaroma verslo savininko atsitraukimo atveju. Jeigu verslo savininkas nebenori ar nebegali toliau pats vadovauti bendrovei, tačiau tuo pačiu nori neatitrūkti nuo svarbiausių reikalų, toliau dalyvauti priimant strateginio lygmens sprendimus bei prižiūrėti samdomo vadovo veiklą, valdyba yra puikus instrumentas tokiems tikslams pasiekti.