Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo (angl. Corporate sustainability reporting directive, CSRD) perkelta į Lietuvos teisę.
Šiuo metu Lietuvos verslui svarbiausia – įsivertinti, ar jam taikomi reikalavimai teikti tvarumo ataskaitą bei kada tai reikės daryti. Vis dar sklando nemažai klaidinančios informacijos apie tvarumo ataskaitas ir šios direktyvos poveikį Lietuvos verslui, todėl parengiame išsamią apžvalgą, padėsiančią paneigti populiarius mitus ir gauti patikimą informaciją.
Mūsų įmonė lietuviško kapitalo, todėl mums nereikia rengti tvarumo ataskaitos
Kapitalo kilmė reikšmės pareigai rengti tvarumo ataskaitas neturi. Pasitikrinkite, ar jūsų verslui kyla ši pareiga ČIA. Ši pareiga palies iki 300 didžiųjų įmonių.
Mūsų verslas nepatenka į nurodytus reikalavimus, todėl tvarumu rūpintis mums nereikia
Tikrai ne! Smukus ir vidutinis verslas susidurs su poreikiu atskleisti savo verslo tvarumo informaciją dėl keleto priežasčių:
• Dirbant su įmonėmis, kurioms tvarumo ataskaitų rengimas privalomas, pastarosios atidžiai rinksis partnerius, kurie atitiktų jų tvarumo strategijos tikslus;
• Verslo partneriai, kuriems tvarumo ataskaitų rengimas yra privalomas, savo „mažesniųjų partnerių“ prašys tam tikros informacijos, kuri reikalinga jų tvarumo ataskaitai rengti; taigi smulkus ir vidutinis verslas lygiai taip pat susidurs su poreikiu rinkti informaciją apie tvarumą;
• Siekiant gauti finansavimą – kredito įstaigoms taikomi reikšmingi tvarumo reikalavimai, todėl pastarosios prieš suteikdamos finansavimą vertins ir smulkaus bei vidutinio verslo rizikas susijusias su tvarumu. Tai reiškia, kad smulkus ir vidutinis verslas turės gebėti šią informaciją pateikti kredito įstaigoms;
• Reputacija – verslas, kuris nesiekia sumažinti savo neigiamo poveikio, vartotojų akyse jau dabar vertinamas mažiau palankiai.
Tvarumo ataskaita – ilgas gražiai sumaketuotas pristatymas apie mūsų įmonės rūšiavimą, nuvažiuotus kilometrus, turimas saulės jėgaines ir komandos teambuilding’us sodinant medžius?
Tikrai ne. Pirmiausia – tvarumo ataskaita yra apie jūsų verslo duomenis (renkamus, palyginamus ir pamatuojamus). Tvarumo ataskaita rengiama unifikuoti XHTML formatu. Ji bus vadovybės ataskaitos (metinio pranešimo) dalimi, kurį reikės pateikti Registrų centrui. Tuo tarpu, įmonės, tvarumo ataskaitas rengiančios savanoriškai, turėtų stengtis jas parengti remiantis tais pačiais principais, kaip ir įmonės, kurioms ataskaitų rengimas jau yra pareiga.
Jei reikės, tvarumo ataskaitą spėsime parengti per keletą mėnesių
Deja, ne. Nepamirškite, kad tvarumo ataskaitoje reikės atskleisti duomenis už praėjusių metų laikotarpį. Tai reiškia, kad duomenis turite rinkti nuolat. Duomenis pradėti rinkti logiška ir prasminga tuomet, kai jau esate atlikę įmonės dvigubo poveikio reikšmingumo vertinimą, kuris parodo, kokiose srityse jūsų įmonės veikla daro didžiausią poveikį (bendruomenėms, darbuotojams, klimatui ir kt.) ir kurie išoriniai faktoriai turi didžiausią finansinę įtaką Jūsų įmonės veiklai (pavyzdžiui, elektros energijos kainų svyravimai, tiekimo užtikrinimas, intensyvėjantys teisiniai reikalavimai veiklai ir kt.)
Dvejopo reikšmingumo vertinimas – labai sudėtingas ir daug kainuojantis procesas
Tikrai ne! Šį procesą atliekant metodiškai ir žingsnis po žingsnio, rezultatą galite turėti po keleto mėnesių darbo. Be to, šis veiksmas – pamatinis žingsnis Jūsų įmonei įgyvendinant tolimesnius tvarumo procesus.
Esminiai dvejopo reikšmingumo vertinimo žingsniai:
• įvertinti reikšmingas sritis: kokie Išorės veiksniai daro poveikį mūsų verslui Ir kokioms grupėms poveikį daro mūsų verslas);
• duomenų rinkimas (vidinis Ir išorinis);
• bendrauti su suinteresuotomis šalimis (pvz., tiekėjai, partneriai, pirkėjai, darbuotojai Ir kt.);
• rezultatų vertinimas Ir analizė;
• parengti veiksmų planą, kaip valdyti nustatytas rizikas ir pasinaudoti galimybėmis.
Galiu pateikti bet kokią tvarumo ataskaitą, niekas netikrins jų kokybės
Netiesa, dalinis tvarumo ataskaitų auditas jau privalomas ataskaitoms, parengtoms už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. Dalinis užtikrinimas reiškia, kad ataskaitą audituojantis auditorius gali patvirtinti, kad nenustatė nieko, kas leistų spręsti, kad ataskaitoje pateikta informacija reikšmingai iškraipyta ar neteisinga. Pilnas auditas (angl. reasonable assurance) privalomas nuo 2028 m. Tvarumo audito standartus rengia Europos Komisija.
Sankcijos už tvarumo ataskaitos neparengimą ar nekokybišką ataskaitą nebus skiriamos
Ne. Kiekviena šalis narė nustato taikytinas sankcijas. Lietuva šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekse numatė sankcijas už tvarumo informacijos nepateikimą nuo 600 iki 1450 Eur.
Pavyzdžiui, Prancūzija nusprendė, kad už tvarumo ataskaitos nepateikimą ar neteisingą informacijos pateikimą taikoma 3,750 Eur dydžio bauda, o už tvarumo ataskaitos neauditavimą – bauda iki 30 000 Eur arba įkalinimas iki 2 metų!
Visgi, oficialios sankcijos tik viena medalio pusė. Privalomos ataskaitos nepatekimas (ar nekokybiškos ataskaitos teikimas) turės įtakos jūsų verslo reputacijai, verslo vertei (jei nuspręstumėte jį parduoti), galimybei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, klientų (ypač tų, kuriems taip pat privaloma teikti tvarumo ataskaitas) apsisprendimui dirbti su jumis.
Ar yra kokie nors tvarumo informacijos atskleidimo standartai, gairės, kuriais galėtų remtis smulkus ir vidutinis verslas?
Taip! Smulkus ir vidutinis verslas gali remtis savanoriškomis tvarumo ataskaitų teikimo gairėmis, parengtomis Europos finansinių ataskaitų patariamosios grupės (EFRAG). Šios gairės padeda įmonėms geriau valdyti tvarumo klausimus ir pagerinti santykius su verslo partneriais. Standartai skatina tvaresnių produktų kūrimą ir veiklą su mažesniu neigiamu poveikiu aplinkai.
Naudingos nuorodos
Savanoriško ataskaitų rengimo ESRS standarto smulkim ir vidutiniam verslui projektas skelbiamas EFRAG puslapyje. Planuojama, kad galutinė standarto versija bus patvirtina šių metų pabaigoje.
Informaciją apie standarto priėmimo procesą, suinteresuotų šalių siūlymus ir svarstymus, galite sekti ČIA.