Vystytojams, projektuotojams bei kitiems asmenims, savo veikloje susiduriantiems su nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos sritimi, yra gerai žinoma, kad šios srities reglamentavimas yra gana specifinis ir komplikuotas, todėl pokyčių stebėjimas ir analizė yra tiesiog būtini.

Nuo 2022-07-26 įsigaliojo nauja redakcija išdėstytas LR aplinkos ministro ir LR kultūros ministro įsakymas „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Įsakymo projekte nurodoma, kad jis yra parengtas, siekiant įgyvendinti atitinkamus LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, LR saugomų teritorijų įstatymo ir LR teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, susijusias su nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuoju teritorijų planavimu. Verta paminėti, kad minėti įstatymų pakeitimai įsigaliojo dar 2019 metais.

Įstatymų bei po juos sekančiais Taisyklių pakeitimais, be kita ko, siekiama išvengti konkurencijos, taikant LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, LR saugomų teritorijų įstatymo ir LR teritorijų planavimo įstatymonormas, ir aiškiai atskiriant, koks specialus teritorijų planavimo dokumentas konkrečiu atveju turi būti rengiamas ir kuri institucija už tai yra atsakinga.

Aplinkos ministerijos pranešime spaudai taip pat nurodoma, kad Taisyklių pakeitimai padės užtikrinti sklandesnį ir greitesnį kultūros paveldo vietovių ir objektų tvarkymo planų rengimą. Taisyklių struktūra išlaikyta ta pati. Pagrindiniai pokyčiai, lyginant su iki šiol galiojusia redakcija, pateikiami toliau.

1. Konkretizuota, kada paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai nerengiami.

Kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje paveldosaugos reikalavimai bei kultūros paveldo vietovės ir jos apsaugos zonos ribos.

Taisyklėse nustatyta, kad paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai nerengiami valstybiniuose parkuose esančioms kultūros paveldo vietovėms, kultūriniams draustiniams ir kultūriniams rezervatams, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose draustiniuose esančioms kultūros paveldo vietovėms.

Šiais atvejais kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos, kultūriniai rezervatai ir kultūriniai draustiniai tvarkomi ir veikla juose plėtojama pagal saugomų teritorijų planavimo schemas ir tvarkymo planus.

2. Konkretizuota, kokias atvejais specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami ne tik kultūros paveldo vietovei, bet ir kompleksiniam kultūros paveldo objektui.

Taisyklėse išplėstas sąrašas sąlygų, kuomet tvarkymo planai rengiami kompleksiniams kultūros paveldo objektams. Primintina, kad kompleksinis kultūros paveldo objektas – kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma.

Kompleksiniams kultūros paveldo objektams specialieji planai rengiami, tik kai jie atitinka visas šias sąlygas:

1. objektas nėra valstybiniame parke, valstybiniame rezervate, biosferos rezervate, valstybiniame draustinyje ar kultūros paveldo vietovėje;
2. objektas užima 2  ha arba didesnio ploto teritoriją ir yra sudarytas iš 5  ar daugiau objektą sudarančių kultūros paveldo objektų (nuostata perkelta iš anksčiau galiojusios Taisyklių redakcijos);
3. objekto teritorijoje yra ne mažiau kaip 15 kitų pastatų (neregistruotų Kultūros vertybių registre), priklausančių ne vienam valdytojui;
4. didžioji dalis objekto teritorijos (ne mažiau kaip 60 proc.) yra urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje;
5. didžiajai objekto teritorijos daliai (ne mažiau kaip 60 proc.) nėra kompleksiniu planu, patvirtintu po objekto įregistravimo Kultūros vertybių registre, nustatyti, paveldosaugos reikalavimai, kurie taip pat taikytini žemės darbams, statinių ar įrenginių statybai, statinių aukščiui, tūriui, užstatymo tankiui ir intensyvumui, išorės apdailos medžiagoms, apželdinimui, želdinių aukščiui, tankiui, rūšiai, transporto srautams, jų intensyvumui.
6. objekto teritorijoje turi būti išskirtos skirtingo reglamentavimo teritorijos ar zonos.

Apibendrinant, pagal naują reglamentavimą kompleksinių paveldo objektų, kuriems bus privaloma rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, bus mažiau. Tokiu atveju šie objektai užimamos teritorijos plotu ir sudėtimi turėtų būti iš esmės panašūs į kultūros paveldo vietoves.

3. Patikslintos nuostatos dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų kultūros paveldo apsaugos srityje viešinimo procedūrų

Taisyklėse nustatyta, kad sprendimo dėl dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų projektas, parengtas planavimo organizatoriaus, ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos turi būti skelbiamas savivaldybės ir Kultūros ministerijos interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijoms rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, skelbimų lentoje, informuojant, iki kada ir kur galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų.

Toks įpareigojimas aktualus į kultūros paveldo vietovę ar jos apsaugos zoną planuojamo įtraukti nekilnojamojo turto savininkams, kadangi nustatomas įpareigojimas išviešinti planavimą jau pradinėje stadijoje

Taisyklėse taip pat nustatyta, kad dokumento sprendiniai gali būti tikslinami, įvertinus viešinimo metu gautus motyvuotus pasiūlymus, kurie neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, visuomenės (viešajam) interesui ir koncepcijai. Viešinimo procedūra atliekama Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.

4. Konkretizuoti sprendimų priėmimo terminai bei tvarka.

Kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planų derinimo procedūra kompleksiškai atliekama savivaldybės Teritorijų planavimo komisijoje ir turi būti baigta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti dokumentą pateikimo dienos.

Specialus planas patvirtinamas arba atsisakoma jį tvirtinti per 20 darbo dienų nuo jo pateikimo tvirtinti dienos.Tvirtinanti institucija gali atsisakyti tvirtinti pateiktą dokumentą tik tokiu atveju jeigu valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo aktas apskųstas teismui, iki tol, kol įsigalioja teismo priimtas sprendimas, kuriuo patikrinimo aktas pripažįstamas teisėtu.

Šios nuostatos galimai padės užtikrinti operatyvesnį specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesą.

5. Liberalizuotas reguliavimas dėl koncepcijos rengimo

Planavimo organizatorius parengiamajame etape nustato, ar bus rengiama specialiojo plano sprendinių koncepcija ir atliekama koncepcijos arba dokumento sprendinių paveldosauginė ekspertizė. Anot Aplinkos ministerijos, naujoje Taisyklių redakcijos atsisakoma koncepcijos, kaip privalomo dokumento, rengimo, išskyrus atvejus, kai planavimo darbų programoje numatyta  parengti šių dokumentų sprendinių alternatyvas.

Tikimės, kad naujasis reglamentavimas įneš aiškumo ir nuoseklumo į šią specifinę sritį.