Įžvalgos
Lietuva
Tinklaraštis
Advokatų kontora, kuri rūpinasi savo klientais

Teismas, arbitražas ar mediacija? Pliusai ir minusai

Kaip elgtis, jeigu santykiai su partneriais, šeimos nariais ar darbuotojais nesiklosto taip, kaip norėtųsi ir kyla ginčų bei nesutarimų dėl nesėkmių? Pirma mintis savo ginčų sprendimui – kreiptis į valstybinį teismą bei inicijuoti teisminį procesą, tačiau ne visais atvejais tokiu pasirinkimu bus pasiektas maksimaliai norimas rezultatas minimaliomis laiko bei ekonominėmis sąnaudomis.

Vadovaujantis 2019 metų Lietuvos teismų veikos rezultatais, Lietuvos
apylinkių ir apygardų (I instancija) teismuose buvo gautos 159 655 civilinės
bylos, išnagrinėta 161 617 bylų. Šie skaičiai tik patvirtina, kad ginčų
sprendimai valstybiniuose teismuose yra prioritetas prieš kitus galimus
sprendimų būdus, pavyzdžiui arbitražą arba mediaciją, tačiau dažnu atveju
teisme galutinis ginčo rezultatas užtrunka ilgiau, nei mediacijoje ar
arbitraže.

Mediacija – už ir prieš

Lyginant su 2015 metais teismų veiklos rezultatais, mediacija yra sparčiai
populiarėjantis civilinių ginčų sprendimo būdas, kadangi 2019 metais buvo
baigti 533 teisminės mediacijos procesai, kurių beveik pusėje (47 proc.) – pasirašytos
taikos sutartys. Didžiąją dalį, net 52 proc. visų 2019 metais teisminės
mediacijos būdu nagrinėtų bylų sudarė bylos dėl šeimos teisinių santykių. Taip
pat buvo nagrinėtos su prievolių teise susijusios bylos (26 proc.), bylos
kylančios iš daiktinių teisinių santykių (14 proc.), bylos dėl juridinių asmenų
(1 proc.), bylos su tarptautiniu elementu (1 proc.), bylos dėl paveldėjimo (1
proc.) bei kitos bylos (3 proc.). Tuo tarpu 2015 m. buvo baigti 123 teisminės
mediacijos procesai, kurių 39 bylos baigtos taikos sutartimis.

Didžiausi šio sprendimo būdo pasitelkimo privalumai būtų tai, kad yra
taupomi pinigai, nes teisminė mediacija yra nemokama paslauga. Be to, nereikia
gaišti laiko bylinėjantis viešuose ir varginančiose teismo posėdžiuose.
Patiriama mažiau neigiamų emocijų, mažiau priešiškumo, o išsprendus ginčą
taikiai atsiranda didesnė tikimybė, kad jis bus vykdomas geruoju, gal net
išsaugomas draugiškas santykis.

Be to, teisminę mediaciją galima vykdyti ir nuotoliniu būdu, nes derėtis,
tartis bei pasirašyti procesinius dokumentus galima neišeinant iš namų, o
naudojantis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu www.e.teismas.lt. Proceso šalys turi
galimybę kontroliuoti ginčo eigą ir rezultatą. Tai yra savanoriškas ir
konfidencialus procesas, kurio metu profesionalūs ir nešališki teismo
mediatoriai, mokantys valdyti kritines situacijas, suteiks pagalbą padedant
surasti sprendimą.

Paminėtina ir tai, kad 2019 m. atsirado galimybė teisinius ginčus
mediacijos būdu spręsti ne tik civilinėse, bet ir administracinėse bylose. Be
to, nuo 2020 m. sausio mėnesio yra numatyta daug diskusijų sukėlusi privalomoji
mediacija šeimos bylose, kur įžvelgiami ne tik šio proceso pliusai. Pavyzdžiui,
mediacijoje ginčas nebūtinai yra išsprendžiamas taip, kaip būtų išspręstas
teisės aktų nustatyta tvarka ginčą nagrinėjant teisme (tiek, kiek tai
nedraudžiama įstatymo). Todėl yra tikimybė, kad šalis, nesuprasdama savo
teisių, mediacijos metu priims sau nenaudingus ar kitaip netinkamus sprendimus.

Arbitražas v. teismas

Sprendžiant didesnius nacionalinius ginčus ar verslo santykius su užsienio
subjektais, šalys galėtų naudotis arbitražu.

Nors arbitražo procesas per se negarantuoja, kad byla bus
išnagrinėta greitai, tačiau arbitražas šiuo atveju yra žymiai patogesnis, nes
ginčas nagrinėjamas tik vienoje instancijoje ir sprendimas įsiteisėja nuo jo
priėmimo momento, o pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja tik
pasibaigus jų apskundimo apeliacine tvarka terminui.

Kreipiantis į teismą pasirinkti teisėjo nėra galimybės, tuo tarpu arbitraže
yra galimybė pasirinkti ginčo srities specialistą, kurio kompetencija bei
žinios tam tikroje srityje yra ypač vertinamos. Tokiu atveju arbitrui
nebereikia pasakoti elementarių dalykų, susijusių su ginčo esme, ir aiškinti,
kaip funkcionuoja specifinis verslas. Jūsų byla bus išnagrinėta specialisto.

Arbitrams keliami dar griežtesni reikalavimai dėl nešališkumo ir
objektyvumo, todėl toks ginčų sprendimo būdas užtikrina nešališką bei objektyvų
procesą.

Šalys taip pat gali pasirinkti arbitražo vietą, arbitrų skaičių, jų
parinkimo kriterijus, nušalinimo tvarką, arbitražo kalbą, taikytinas teisę ir
kitus dalykus.

Skirtingai nuo teisminio ginčų sprendimo, komercinis arbitražas yra
konfidencialus. Ginčo kilimo faktas, ginčo šalys bei dalykas, o taip pat ir
teismo sprendimas išlaikomi paslaptyje. Tuo tarpu valstybiniams teismams
paprastai yra taikomas proceso viešumo principas, t. y. ne tik bet kuris asmuo
turi teisę dalyvauti teismo posėdyje, tačiau vėliau paprastai galima su visa
bylos medžiaga susipažinti ir sužinoti visas bylos detales.

Jeigu arbitražo sprendimas priimamas vienoje iš Niujorko 1958 m.
konvencijos “Dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo” dalyvių
teritorijoje, jis yra lengvai pripažįstamas ir vykdomas kitoje šalyje –
pripažinimo procedūra yra, bet ji gana formali. Išnagrinėjus bylą teisme,
kitoje valstybėje teismo sprendimą taip pat reikės prisipažinti arba gauti
Europos vykdomąjį raštą.