Viešųjų pirkimų praktikoje vis dažniau pastebima situacija, kai pasiūlymai atmetami dėl formalių priežasčių – pavyzdžiui, nepateikus dokumento, kuris neturi jokios įtakos kainai ar ekonominiam naudingumui. Tai kelia pagrįstą klausimą – ar visada verta nustatyti automatinio atmetimo sąlygas?
Kur slypi problema?
- Formaliai pirkimų sąlygos leidžia reikalauti įvairių dokumentų. Tačiau kai kuriais atvejais šie reikalavimai:
- nėra aiškiai įvardinti, o paslėpti tarp eilučių;
- neturi realios reikšmės pasiūlymo vertei ar turiniui;
- lemia geriausio pasiūlymo atmetimą vien dėl formalumo, taip pirkėjui galimai prarandant ekonomiškai naudingiausią variantą.
Pavyzdžiai iš praktikos
- Spąstai tarp eilučių. Reikalavimas pateikti tam tikrą dokumentą įrašomas ne įprastoje vietoje, o tarp kitų sąlygų, kurių tiekėjai gali nepastebėti. Pirkėjas vėliau remiasi principu „turėjote viską perskaityti“.
- Formali, bet bevertė pareiga. Dokumentas nepakeistų pasiūlymo vertinimo, bet jo nepateikimas tampa pagrindu atmesti pasiūlymą. Argumentai dėl „lygių galimybių“ ar „profesionalumo“ skamba gražiai, bet ar yra proporcingi?
- Formalumas vs. racionalumas. Geriausias pasiūlymas atmetamas, nes trūksta formaliai nurodyto dokumento – ar tai atitinka racionalų lėšų panaudojimą? Ar proporcingumo principas čia dar galioja?
Kokia praktika būtų sąžininga ir adekvati?
- Aiškios, nepasislėpusios sąlygos. Reikalavimai turi būti pateikti konkrečioje ir įprastoje vietoje, o ne paslėpti tarp kitų punktų.
- Tik realiai reikšmingi dokumentai. Jeigu dokumentas neturi įtakos vertinimui, jo nepateikimas neturėtų lemti atmetimo.
- Konkreti formuluotė. Turi būti aišku, koks dokumentas reikalingas, kam jis reikalingas, kokios pasekmės kyla nepateikus.
- Galimybė tikslinti. Jei dokumento trūkumas nekeičia pasiūlymo esmės, tiekėjui turėtų būti leista pateikti jį vėliau.
Išvados
Automatinio atmetimo sąlygos gali būti naudinga priemonė – bet tik tuomet, kai jos taikomos skaidriai, proporcingai ir tikslingai. Jei sąlygos tampa priemone atmesti geriausius pasiūlymus vien dėl formos, jos praranda savo tikrąją vertę.
