Vienas aktualiausių pakeitimų verslui – peržiūrėta darbdavių atsakomybė už nelegalų ir (ar) nedeklaruotą darbą (Užimtumo įstatymo 56, 56¹ ir 58 straipsniai). Įstatymo pakeitimais siekiama užtikrinti efektyvesnę pažeidimų prevenciją bei realų sankcijų taikymą praktikoje.

Numatoma, kad pažeidimų pasekmės darbdaviams bus taikomos, jeigu nuo nutarimo, kuriuo paskirta bauda, įsiteisėjimo dienos yra praėję ne mažiau nei 12 mėnesių. Praktikoje tai reiškia, kad vienerių metų laikotarpis bus skaičiuojamas ne nuo baudos sumokėjimo momento, kaip buvo iki šiol. Taigi tais atvejais, kai nutarimas yra apskundžiamas teismui, šis terminas pradės eiti tik pasibaigus teisminiam ginčui ir įsiteisėjus galutiniam sprendimui. Tokiu reguliavimu siekiama užkirsti kelią situacijoms, kai darbdaviai, inicijuodami teisminius procesus ir vilkindami ginčų nagrinėjimą, faktiškai išvengdavo realių pažeidimų pasekmių, nes vienerių metų laikotarpis dažnai sueidavo dar iki galutinio ginčo išsprendimo.

Numatoma, kad užsieniečiui jau išduotas leidimas laikinai gyventi bus naikinamas, jeigu jo darbdavys yra baustas:

• už leidimą dirbti nelegalų darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnis ir 56¹ straipsnis);
• už nedeklaruotą darbą (Užimtumo įstatymo 58 straipsnis).

Bus atsisako išduoti naują leidimą laikinai gyventi, jei darbdavys:

• baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą (Užimtumo įstatymo 56 str. ir 56¹ str.);
• baustas už nedeklaruotą darbą (Užimtumo įstatymo 58 str.);
• per pastaruosius 12 mėnesių bent du kartus baustas už užsieniečių įdarbinimo ar informavimo pažeidimus (Užimtumo įstatymo 57 str.).

Nustatoma, kad prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti pateikiamas tik esant tam tikram teisėto buvimo pagrindui (pvz., galiojantis leidimas laikinai gyventi, Lietuvos išduota nacionalinė viza, kitos Šengeno ar ES valstybės leidimas gyventi, bevizis režimas)[1].

Šiuo pakeitimu Lietuva iš esmės seka Lenkijos taikoma praktika, kur teisė pateikti prašymus dėl leidimo gyventi siejama su aiškiai apibrėžtais teisėto buvimo pagrindais. Šiuo pakeitimu siekiama apriboti galimybes teikti prašymus vien tik atvykus į Lietuvą su bet kurios Šengeno valstybės viza.

[1] Yra taikomos išimtys, pvz. aukštos kvalifikacijos darbuotojams, doktorantams, rezidentams, dėstytojams ir tyrėjams.

Įtvirtinamas naujas dokumentas – skaitmeninis užsieniečio registracijos pažymėjimas, kuris patvirtina užsieniečio teisę laikinai būti Lietuvos Respublikoje ir tęsti teisėtą buvimą bei veiklą.

Šis dokumentas:

• išduodamas 6 mėnesiams ir gali būti pratęsiamas;
• taikomas, kai sprendimas dėl leidimo nepriimtas ne dėl užsieniečio kaltės;
• taip pat gali būti išduodamas kitais įstatyme numatytais atvejais (įskaitant prekybos žmonėmis aukas ar išsiuntimo sustabdymo atvejus).

Šis dokumentas savo funkcine prasme tam tikru laikotarpiu yra artimas ankstesnei praktikai, kai Baltarusijos piliečiams buvo išduodamos humanitarinės vizos, suteikiančios teisę laikinai likti Lietuvoje sprendimo dėl migracijos statuso nagrinėjimo metu (iki 6 mėnesių). Nors teisinis pagrindas ir dokumento forma skiriasi, pats mechanizmas iš esmės atlieka panašią „pereinamojo laikotarpio“ funkciją – užtikrina teisėtą buvimą, kol priimamas galutinis sprendimas.

Svarbu pažymėti, kad tai nėra kelionės dokumentas, jis nesuteikia teisės kirsti valstybės sienos.

Nuo šiol leidimui laikinai gyventi gauti darbo pagrindu pakanka vieno iš šių pagrindų:

• užsieniečio kvalifikacijos, susijusios su atliktinu darbu; arba
• ne mažesnės kaip 1 metų darbo patirties per pastaruosius 3 metus, susijusios su atliktinu darbu; arba
• darbo užmokesčio, ne mažesnio nei vidutinis BDU (2 411,40 Eur).

Šie pakeitimai iš esmės tęsia nuolat besikeičiančią reguliavimo praktiką, kai skirtingais metais leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu sąlygos buvo vis kitaip struktūruojamos – vienais laikotarpiais reikalavimai kvalifikacijai ir darbo patirčiai buvo taikomi kartu, kitais laikotarpiais jie buvo išskaidomi ar keičiama jų kombinacija, todėl dabartinis modelis labiau atspindi tęstinį reguliavimo koregavimą nei visiškai naują principą. Dabartiniai pakeitimai išplečia pasirinkimo galimybes ir suteikia daugiau lankstumo užsieniečiui pasirinkti tinkamiausią atitikties pagrindą (kvalifikacija, patirtis arba darbo užmokestis).

Užsieniečio dirbančio Lietuvoje darbo užmokestis negali būti mažesnis nei nurodyta ĮUTP 62 str. 5 d.:

• analogišką darbą dirbančio darbuotojo Lietuvoje, ES ar Šengeno valstybėse;
• arba, jei tokio nėra – atitinkamos ekonominės veiklos vidutinis darbo užmokestis.

Taigi, jeigu sektoriaus vidurkis viršija bendrą BDU, taikomas aukštesnis dydis.

Svarbu pažymėti, kad ši darbo užmokesčio lyginimo logika iš esmės jau buvo taikoma praktikoje ir anksčiau. Tai reiškia, kad darbdavių pareigos šioje srityje ne iš esmės keičiamos, o labiau sukonkretinamos ir įtvirtinamos teisiniu lygmeniu, kas didina aiškumą ir vienodą taikymą praktikoje.

1. a) Lietuvoje studijas ar mokymąsi baigusiems užsieniečiams (iki 5 metų nuo baigimo);
2. b) užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga (šiuo metu galioja iki 2027-03-04);
3. c) užsieniečiams, turintiems leidimą laikinai gyventi humanitariniu pagrindu (UTPĮ 40 str. 1 d. 8 p.);
4. d) užsieniečiams, turintiems leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu (UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p.).

Atnaujinta Migracijos departamento el. sistema – MIGRIS, įdiegiant naujus subjektų (darbdavių ir užsieniečių) identifikavimo sprendimus.

Tai keičia:

• tarpininkavimo raštų pildymo praktiką;
• prašymų dėl leidimų teikimo struktūrą;
• dokumentų pateikimo ir tapatybės nustatymo procesus.

Įtvirtinami aiškesni terminai, kada užsienietis su turimu leidimu laikinai gyventi gali kreiptis dėl darbdavio keitimo net ir pasibaigus darbo santykiams, jeigu:

• per 10 darbo dienų nuo darbo santykių nutraukimo per MIGRIS pateikė pranešimą apie pasibaigusius darbo santykius ir nurodė, jog ketina pasinaudoti teise pakeisti darbdavį;
• per 3 mėnesius nuo darbo santykių nutraukimo per MIGRIS pateikė prašymą dėl darbdavio keitimo.

• per 10 darbo dienų nuo darbo santykių nutraukimo per MIGRIS pateikė pranešimą apie pasibaigusius darbo santykius ir nurodė, jog ketina pasinaudoti teise pakeisti darbdavį;
• per 6 mėnesius nuo darbo santykių nutraukimo per MIGRIS pateikė prašymą dėl darbdavio keitimo.

Įtvirtinama, kad pirmosios pakopos studijų studentai pirmame ir antrame kurse gali dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus:

• studijų metu numatytas praktikas;
• vasaros atostogų laikotarpį.

Šiuo pakeitimu iš esmės grįžtama prie griežtesnio studentų darbo laiko reguliavimo modelio. Pastaraisiais metais šis reguliavimas buvo lankstesnis, tačiau dabar vėl įtvirtinamas aiškus 20 valandų per savaitę apribojimas pirmosios pakopos studentams, siekiant užtikrinti studijų prioriteto principą. Praktikoje tai reiškia, kad darbdaviai turės atidžiau planuoti studentų darbo grafikus ir užtikrinti jų atitiktį nustatytoms riboms.

Taip pat tikslinamas antrosios pakopos studentų teisinis reguliavimas, įskaitant jų statuso ir leidimų išdavimo aspektus.