Galimybė akcininkams dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose nuotoliniu būdu egzistavo jau nuo 2009 m., tačiau tai buvo ne Įstatyme jiems numatyta teisė, o daugiau pačios bendrovės nuožiūra suteikta galimybė. Įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, numatyta, kad teisę reikalauti dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis turi akcininkai, kurių turimos akcijos sudaro 1/10 visų balsus suteikiančių akcijų (įstatuose gali būti numatyta ir žemesnė riba).

Be to, dabar įteisinta galimybė susirinkimus organizuoti vien tik elektroninių ryšių priemonėmis kai tam pritaria 100 proc. akcininkų. Tačiau tokio susirinkimų būdo atšaukimui pakaks 2/3 kvalifikuotos daugumos akcininkų balsų (nebent įstatuose numatyta kitaip). Įstatuose taip pat gali būti numatyta, kad atskirais atvejais (pavyzdžiui, kai sprendžiama dėl konkrečių svarbių sprendimų) gali būti dalyvaujama ir balsuojama kitais Įstatyme nustatytais būdais, t. y. tiesiogiai (fiziškai).

Taip pat, Įstatyme numatyta, kad akcininkų susirinkimus organizuojant el. ryšių priemonėmis, reikalinga parengti dalyvavimo ir balsavimo juose tvarkos aprašą. Jame turėtų būti numatyta akcininkų tapatybės nustatymo tvarka ir reikalavimai perduodamos informacijos saugumui užtikrinti, susirinkimų organizavimui reikalinga įranga, programos bei visos kitos su komunikacija susijusios sąlygos, t. y. kaip vyks registracija, įprastas balsavimas, slaptas balsavimas, įrašo darymo aspektai, kaip protokoluojama, kaip sprendžiami techniniai trukdžiai ir pan. ABĮ 29 str. 3 d. įvardinta, kad protokolas (sprendimas), balsavimo biuletenis gali būti pasirašomi kvalifikuotu el. parašu.

Iki pakeitimų galiojusioje Įstatymo redakcijoje aiškaus draudimo didinant įstatinį kapitalą išleisti naujas akcijas skirtingomis kainomis nebuvo, tačiau nebuvo ir aiškumo. Praktikoje notarai atsisakydavo tvirtinti įstatus, kai tuo pačiu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu būdavo nustatytos skirtingos naujų akcijų emisijos kainos. Ypatingai tai dažnai buvo nepatogu startuoliams, pavyzdžiui, konvertuojant konvertuojamąsias obligacijas ar konvertuojamąsias paskolas į akcijas tai labai ištęsdavo procesą, nes su skirtingais investuotojais sudarytuose sandoriuose dažniausiai būdavo numatytos skirtingos konvertavimo sąlygos. Taigi, šis pakeitimas ypatingai svarbus startuoliams ir investuotojams, nes dabar, tos pačios emisijos metu, naujos akcijos galės būti išleidžiamos skirtingomis kainomis (45 str. 2 d.).

Taip pat Įstatyme atliktas pakeitimas dėl minimalaus pradinio įnašo už pasirašytas naujas akcijas. Ankstesnis reglamentavimas buvo, kad tiek akcinių bendrovių (AB), tiek uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) atžvilgiu kiekvieno akcijas pasirašiusio asmens pradinis įnašas pinigais turi būti ne mažesnis kaip 1/4 visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir visų pasirašytų akcijų nominalios vertės perviršio suma (ABĮ 45 str. 4 d.), o likusi dalis už pasirašytas akcijas turi būti apmokama per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą ne ilgesnį kaip 12 mėnesių terminą (ABĮ 45 str. 8 d.). Atlikus Įstatymo pakeitimus, ši taisyklė buvo palikta tokia pati tik AB atžvilgiu, o UAB atveju buvo supaprastinta – pradinis įnašas dabar gali būti tiesiog ne mažesnis kaip 1/4 dalis visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės. Išliko tas pats maksimalus apmokėjimo terminas – per 12 mėnesių.

ABĮ 47 str. 1–8 dalyse yra nustatyta tam tikra tvarka, kurios reikia laikytis norint parduoti savo turimas akcijas trečiajam asmeniui, t. y. apie ketinimą parduoti visas ar dalį akcijų akcininkas privalo raštu pranešti UAB, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. Ne vėliau kaip per 5 dienas nuo tokio pranešimo gavimo dienos, UAB vadovas, privalo apie tai pasirašytinai arba registruotu laišku pranešti pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo UAB dieną bendrovėje esantiems akcininkams, nurodydamas terminą, per kurį reikia pranešti apie pageidavimą pirkti parduodamas akcijas, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų ir ilgesnis kaip 21 diena nuo bendrovės pranešimo ar registruoto laiško išsiuntimo dienos. Apie gautus pageidavimus pirkti parduodamas akcijas ar apie akcininkų pirmumo teisės atsisakymus vadovas turi pranešti parduodančiam akcininkui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos.

Nors iki pakeitimų galiojusioje ABĮ 47 str. 9 d. buvo nurodyta, kad UAB įstatuose gali būti nustatyta kitokia nei minėto straipsnio 1–8 dalyse nustatyta akcijų pardavimo tvarka, praktikoje, nebuvo visiškai aišku, ar tai galima būtų suprasti, jog įstatuose galima numatyti, kad pirmumo teisė išvis panaikinama. Notarų rūmai šiuo klausimu buvo pateikę išaiškinimą, jog ne, nes tokia įstatų nuostata prieštarautų ABĮ 47 str., ir notarai tokiu aiškinimu vadovavosi tvirtindami akcijų pardavimo sandorius.

Dabar ABĮ 47 str. 9 d. patikslinta, jog uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad pirmumo teisė, numatyta minėto straipsnio 2 dalyje, netaikoma, taip pat įstatuose gali būti nustatyta kitokia, nei minėto straipsnio 1 ir 3–8 dalyse nustatyta, akcijų pardavimo tvarka.

Taigi, atsirado aiškumas, jog pasitvirtinus įstatus su išimtimi dėl ABĮ 47 str. 2 d. netaikymo, yra galimybė iš viso atsisakyti esamų akcininkų pirmumo teisės. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi akcininkų lygiateisiškumo ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, todėl, jei nusprendžiama pirmumo teisę panaikinti, tai tokia sąlyga turėtų galioti visiems esamiems akcininkams, o ne individualiai nurodytiems tik keliems akcininkams.

Įstatymo pakeitimas pristatytas naujas institutas – privalomas akcijų išpirkimas (naujas 46¹ str.). Iki šiol tokia galimybė tiek reikalauti parduoti, tiek reikalauti išpirkti mažųjų akcininkų akcijas, egzistavo tik AB, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, atžvilgiu.

ABĮ papildant 46¹ str., dabar tokias galimybes turi ir UAB akcininkai. Kol vyko diskusijos dėl pakeitimų, dėl šio konkretaus pakeitimo buvo nuogąstaujama, kad tai gali nepalankiai atsiliepti startuoliuose dažnai naudojamiems opcionams, kuriais paprastai siekiama pritraukti talentingus darbuotojus, nes po tam tikro laiko realizavus opcioną toks darbuotojas įgyja akcijas (tampa savininku). Dažniausiai tokie akcininkai ir yra mažumos akcininkai. Tačiau, pakeitimas vis tiek buvo priimtas, ir turbūt laikas ir teismų praktika parodys, ar šis pakeitimas turės reikšmingos įtakos opcionus realizavusiems darbuotojams.

Pagrindiniai šio naujojo instituto aspektai:

• Išpirkimo teisė – 95 proc. balsų suteikiančių akcijų savininko (kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis (kitais akcininkais)) teisė reikalauti kitų akcininkų parduoti jiems priklausančias akcijas;
• Išpirkimo pareiga – bendrovės akcininko teisė reikalauti 95 proc. balsų suteikiančias akcijas įsigijusio asmens išpirkti mažajam akcininkui priklausiančias akcijas;
• Išpirkimo inicijavimas – per 3 mėnesius nuo dienos, kai akcininkas įsigijo ne mažiau kaip 95 proc. balsų suteikiančias akcijas (akcininkams, kurie išpirkimo teisę ar teisę reikalauti išpirkti jiems priklausančias balsavimo teises suteikiančias bendrovės akcijas įgijo iki ABĮ pakeitimų įsigaliojimo, nustatytas ilgesnis laikotarpis – jie turi teisę inicijuoti akcijų išpirkimą per 1 metus nuo pakeitimų įsigaliojimo dienos, t.y. iki 2023-11-30);
• Bendrovės informavimo pareiga – per 5 darbo dienas akcininkui (kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis (kitais akcininkais)) pasiekus 95 proc. ribą (galioja ir kai ribos peržengiamos mažėjimo tvarka). Apie tai bendrovė nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną privalo pranešti kiekvienam bendrovės akcininkui, kuris turi teisę reikalauti išpirkti jam nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas;
• Akcijų kaina – nustatoma nepriklausomo turto vertintojo, apmokama tik pinigais.

Kadangi 95 proc. balsų suteikiančių akcijų savininku laikomas asmuo (bendrovės akcininkas) veikiantis savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis (kitais akcininkais), tai ir atsakomybė už pareigos išpirkti akcijas įvykdymą, kai tokią pareigą turi įvykdyti daugiau nei vienas asmuo, yra solidari.

Išpirkimo kaina turi būti teisinga (pagrįsta akcijos verte). Todėl, numatyta, jog vertę turi nustatyti nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Akcijų vertintojo paslaugos gali būti nepigios, bet įstatyme nenumatoma, kas už jas turėtų mokėti, tai paliekama šalių susitarimui.

Kadangi dėl vertintojo paslaugų apmokėjimo šalys gali ir nesusitarti, kilus ginčui, jis būtų nagrinėjamas teisme, o nagrinėjimo metu privaloma akcijų išpirkimo procedūra būtų sustabdyta iki teismo nutarties dėl akcijų kainos nustatymo įsiteisėjimo dienos. Teismo nustatyta vienos akcijos išpirkimo kaina būtų taikoma visiems bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų, dėl kurių teikiamas pranešimas apie išpirkimą, savininkams nepriklausomai nuo to, ar jie kreipėsi į teismą.

Jei išpirkimo pareiga nevykdoma – taip pat galima kreiptis į teismą su ieškiniu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pateikti dokumentus, kuriais įrodoma, kad atliktas mokėjimas į akcijų nepardavusio akcininko depozitinę sąskaitą, ir reikalauti išduoti uždarosios akcinės bendrovės materialiąsias akcijas ar įpareigoti sąskaitų tvarkytojus vertybinių popierių sąskaitose padaryti įrašus apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą akcijas superkančiam akcininkui. Teismo sprendimas išduoti uždarosios akcinės bendrovės materialiąsias akcijas ar padaryti įrašus bendrovių akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose bus laikomas teisėtu pagrindu, kuriuo remiantis išduodamos materialiosios akcijos arba padaromi įrašai akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.

Akcijas išperkančiam akcininkui per pranešime apie akcijų išpirkimą nurodytą terminą nesumokėjus pranešime nurodytos akcijos išpirkimo kainos, bus laikoma, kad jo teisė išpirkti akcijas pasibaigė ir toks akcininkas praras teisę ateityje reikalauti kitų tos bendrovės akcininkų parduoti jiems nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas.

Akcininkas, neįvykdęs pareigos išpirkti akcijas ir neužginčijęs akcijų išpirkimo kainos, privalės sumokėti 10 procentų metinių palūkanų nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas.

Pažymėtina, jog naująjį akcijų išpirkimo institutą reglamentuojančio naujojo 46¹ str. nuostatos mutatis mutandis taikomos ir išperkant konvertuojamąsias obligacijas, kurios gali būti keičiamos į balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas.

Pakeitimais nustatytas naujas minimalus UAB įstatinio kapitalo dydis 1 000 EUR (vietoj buvusio 2 500 EUR). Šiuo pakeitimu buvo siekta didinti UAB teisinės formos patrauklumą, skatinti verslumą ir didinti Lietuvos konkurencingumą.

Svarstant pakeitimo projektą buvo diskutuojama, koks tas optimalus dydis turėtų būti. Buvo nuomonių, kad labai sumažinus minimalų dydį, tai gali paskatinti fiktyvių įmonių steigimą, tačiau įvertinta ir tai, kad ir iki šiol buvęs minimalus įstatinio kapitalo dydis – 2 500 EUR – neapsaugojo nuo fiktyvių įmonių steigimo. Taip pat įvertinta, jog 77 proc. visų per paskutinius 3 metus įsteigtų UAB buvo įsteigtos su minimaliu kapitalo dydžiu.

Taigi pasiektas sutarimas, kad 1 000 EUR riba yra priimtiniausia, nes maždaug tokios yra minimalios bendrovės išlaidos po jos įsteigimo.

Įstatymo pakeitimais patikslintas jau anksčiau ABĮ 56 str. reglamentuotas konvertuojamųjų obligacijų išleidimas ir konvertavimas, papildant nuostatomis dėl vadovavimosi konvertuojamųjų obligacijų sutartyje numatyta tvarka, o būtent

• 56 str. 1 d. papildyta, kad konvertuojamosios obligacijos konvertuojamos į bendrovės akcijas obligacijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka;
• 56 str. 2 d. bei 4 d. 2, 3 p. papildyti, detalizuojant kas turėtų būti nurodoma Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime ir konvertuojamųjų obligacijų pasirašymo sutartyje, t. y.
• nurodoma įstatinio kapitalo didinimo suma gali būti apskaičiuojama obligacijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka;
• akcijų, į kurias keičiamos konvertuojamosios obligacijos, klasės, skaičiaus, nominalios vertės ir suteikiamų teisių apskaičiavimo tvarka;
• santykio, kuriuo konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas apskaičiavimo tvarka, kuri turi užtikrinti, kad konvertuojamųjų obligacijų emisijos kaina būtų ne mažesnė už akcijų, į kurias jos keičiamos, nominalią vertę.

Pakeitimų esmė – dabar tiek konvertuojamųjų obligacijų pasirašymo sutartyje, tiek visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime gali būti nustatyta tik jų konversijos santykio  apskaičiavimo tvarka, o ne konkretus konversijos santykis. Tokiais pakeitimais siekiama atsižvelgti į tai, kad konversijos santykis dažnai nustatomas ne išleidžiant obligacijas, o vėliau, kai vykdomas tolesnis investicijų etapas (angl. „raundas“) ir investuotojas, už suteiktą investiciją įsigijęs konvertuojamąsias obligacijas, nori to etapo metu obligacijas konvertuoti į bendrovės akcijas. Konkretaus konversijos santykio apskaičiuoti išleidžiant konvertuojamąsias obligacijas dažniausiai neįmanoma, kadangi investuotojai negali patikimai nustatyti įmonės vertės.

Privilegijuotųjų akcijų institutas Lietuvoje egzistuoja nuo pat pirmojo ABĮ įsigaliojimo 1990 m., tačiau buvo retai taikomas praktikoje galimai dėl teisinių suvaržymų ir neapibrėžtumo.

Tikimasi, kad šie pakeitimai turės teigiamą poveikį startuoliams pritraukiant investicijas, jų vystymuisi, nes investuotojai dėl įvairių priežasčių dažnai nori turėti privilegijuotąsias, o ne paprastąsias akcijas, pavyzdžiui, kad būtų geriau apsaugoti nei įmonių steigėjai ir darbuotojai įmonės nemokumo atveju.

Iki 2023-04-30 galiojusioje ABĮ 42 str. 7 d. buvo nurodoma, kad privilegijuotosios akcijos gali būti su kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu, su balso teise ar be balso teisės. Atitinkamai, praktikoje buvo laikoma, kad privilegijuotosios akcijos gali būti tik minėtų keturių klasių, ir trūko aiškaus reguliavimo numatančio, kad gali būti išleidžiamos ir kitos apimties teises suteikiančias privilegijuotosios akcijos.

Atlikus Įstatymo pakeitimus, minėtos keturios klasės išlieka, bet nuo 2023-05-01 taip pat atsirado galimybė tiek AB, tiek UAB išleisti ir kitokias pagal suteikiamas teises privilegijuotąsias akcijas, jeigu tokia galimybė yra numatyta bendrovės įstatuose. Su įsigyjamomis skirtingų klasių privilegijuotosiomis akcijomis, akcininkai galės įgyti skirtingas finansines, balsavimo, administracines teises, jos galės būti nuolatinės arba laikinos, ir pan. Bendrovės, kuri išleidžia privilegijuotąsias akcijas, įstatuose turi būti nustatytas konkretus (nekintamas) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės, arba jo apskaičiavimo tvarka.

Taigi, atsižvelgiant į naująjį reglamentavimą, akcijų klases galima būtų apibrėžti kaip bendrovės įstatuose nurodytas akcijų grupes, jų savininkams suteikiančias tam tikrą konkrečioje klasėje vienodų teisių (ir pareigų) derinį.

Nors Įstatymo pakeitimais dabar yra numatyta galimybė įstatuose nustatyti skirtingas privilegijuotųjų akcijų klases ir jų suteikiamas teises, toks teisių priskyrimas skirtingoms privilegijuotųjų akcijų klasėms nėra absoliutus. Reikia nepamiršti ir bendrųjų ABĮ 15 str. 1 d. 7 p. bei 16 str. 2 d. nuostatų, pagal kurias bendrovės įstatuose gali būti nustatomos tik kitos neturtinės teisės, o turtinės negali būti nustatomos kitokios negu įstatymuose, t. y. suteikiančios kitokias negu ABĮ (pirmiausia ABĮ 15 str.) numatytas turtines teises.

Taip pat, įstatuose nustatant skirtingų akcijų klasių suteikiamas teises, reikėtų nepamiršti ABĮ 14 str. 1 d. numatyto bendrojo principo, kad ABĮ ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais. Pavyzdžiui, nors privilegijuotosios akcijos gali būti be balso teisės, bet įstatyme nėra numatyta galimybė visiškai nenumatyti dividendo, nebent susiduriama su ABĮ 60 str. 4 d. numatytu atveju kai akcija ne visiškai apmokėta ir apmokėjimo terminas yra pasibaigęs.

Bendrovėje gali būti išleistos didesnės nominalios vertės privilegijuotosios akcijos su balso teise, kurios visuotiniuose akcininkų susirinkimuose atitinkamai suteiks ir didesnes balsavimo teises, nes, pagal ABĮ 42 str. 1 d., vienodos nominalios vertės reikalavimas numatytas tik paprastosioms akcijoms, o ABĮ 17 str. 2 d. . aprašyta balsų apskaičiavimo formulė taip pat implikuoja, kad privilegijuotosios akcijos galėtų būti didesnės nominalios vertės.

Iki šiol privilegijuotosios akcijos galėjo sudaryti ne didesnę kaip 1/3 įstatinio kapitalo dalį, o dabar – privilegijuotosios akcijos be balso teisės negali sudaryti daugiau kaip 1/2 įstatinio kapitalo dalies.

Diskutuojant dėl pakeitimo buvo pateikti argumentai, kad, jei investuojama į startuolius, tai už suteiktą investiciją dažnai norima gauti privilegijuotąsias akcijas ar akcijas, suteikiančias specialiąsias teises atskiriems investuotojams, todėl tokių akcijų dalį kapitale reikėtų ne riboti, o kaip tik didinti. Pavyzdžiui, Latvijoje ribojimų dėl privilegijuotųjų akcijų dalies kapitale nėra, o Estijoje yra ribojimas iki 1/3 kapitalo dalies, tačiau tik atvirosiose bendrovėse (AS).

Dabar bendrovės privilegijuotosios akcijos galės būti konvertuotos į paprastąsias akcijas arba kitos klasės privilegijuotąsias akcijas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, jeigu kvalifikuota balsų dauguma šiam sprendimui balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcijų savininkai. Pagal ankstesnį reglamentavimą, privilegijuotąsias akcijas iš pradžių reikėjo konvertuoti į paprastąsias akcijas ir paskui papildomu sprendimu išleisti kitos klasės privilegijuotąsias akcijas.

Bendrovės privilegijuotosios akcijos konvertuojamos vadovaujantis visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintu akcijų konvertavimo tvarkos aprašu. Kai konvertuojamos ne visos visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą konvertuoti privilegijuotąsias akcijas į kitos klasės akcijas, sprendime numatytos akcijos ir šiame visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime buvo numatyta tokia galimybė, bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) bendrovės įstatuose turi atitinkamai pakeisti akcijų skaičių pagal klases ir (ar) nominalią vertę ir pateikti pakeistus įstatus juridinių asmenų registro tvarkytojui. Konvertuodama privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu į paprastąsias, taip pat į kitos klasės privilegijuotąsias akcijas su nekaupiamuoju dividendu, bendrovė turi visiškai atsiskaityti su privilegijuotųjų akcijų savininkais arba įsipareigoti įsiskolinimą padengti ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų pabaigos.

Tokios privilegijuotųjų akcijų konvertavimo galimybės sudarys sąlygas operatyviai atsižvelgti į investuotojų poreikius, esant būtinybei keisti jų turimų privilegijuotųjų akcijų suteikiamas teises, pavyzdžiui, dėl iškilusių interesų konfliktų, pasitraukimo (angl. „exit“) metu atsiradusių išlaidų ir pan., kas dažnai pasitaiko rizikos kapitalo investuotojų atveju. Privilegijuotųjų akcijų suteikiamų teisių turinį taip pat gali reikėti keisti siekiant padidinti dalyvavimą bendrovės valdyme, pavyzdžiui, turimas privilegijuotąsias akcijas konvertuojant į paprastąsias.

Šis Įstatymo pakeitimais įgyvendintas privilegijuotųjų akcijų reguliavimo laisvėjimas yra ypatingai aktualus startuoliams, kurie dabar investuotojams galės pasiūlyti įvairesnes mokėtinų dividendų apskaičiavimo formules pagal gautos investicijos dydį, tam tikrą investuotojo statusą, sutartas investavimo sąlygas, pageidavimus ir kt.

Šiuo metu ABĮ pakeitimai nustato vienodą privilegijuotųjų akcijų reglamentavimą tiek AB, tiek UAB, nors pvz. Latvijoje ir Estijoje atvirųjų bendrovių akcijų klasės reguliuojamos griežčiau, tokiose bendrovėse privilegijuotosios akcijos nesuteikia balsavimo teisės, išskyrus kelias įstatymuose numatytas išimtis. Uždarose bendrovėse – reguliavimas panašus kaip įsigaliojo Lietuvoje nuo 2023-05-01 – akcijų klasės ir jų suteikiamos teisės apibrėžiamos bendrovių įstatuose.

Todėl tikėtina, kad ir Lietuvoje gali atsirasti poreikis sugriežtinti privilegijuotų akcijų AB reglamentavimą, galbūt nustatant ribojimus tik toms bendrovėms, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, pvz. dėl privilegijuotųjų akcijų be balso teisės dalie kapitale.

Nors naujasis skirtingų privilegijuotųjų akcijų klasių nustatymo įstatuose reglamentavimas yra ilgai lauktas ir laikomas progresyviu, ypatingai startuolių ir investuotojų santykiuose, tačiau jis kol kas tik teorinis, o praktinio įgyvendinimo sklandumas pasimatys per notarinę, registro tvarkytojo, ir teisminę praktiką, kuri parodys ar yra poreikis dar keisti/pildyti ABĮ normas.

Jei šie Įstatymo pakeitimai paskatins dažnesnį privilegijuotųjų akcijų naudojimą, natūraliai kils ir daugiau ginčų teismuose susijusių su įvairiais privilegijuotųjų akcijų naudojimo praktikoje aspektais, pavyzdžiui, ar įstatuose nurodant privilegijuotųjų akcijų klases ir jų suteikiamas teises laikomasi imperatyvo nesieti suteikiamų teisių su akcininku (akcininkais), o tik su akcijomis; ar laikomasi ABĮ bendrųjų principų, susijusių su akcijomis, ir ar jie atitinkamai taikomi privilegijuotųjų akcijų atžvilgiu; kokias įstatuose numatytas privilegijuotųjų akcijų teises jau būtų galima laikyti per liberaliomis ar neproporcingomis.

Galiausiai, reikia pastebėti, kad atliekant ABĮ pakeitimus, susijusius su mažumos akcininkų išpirkimu, nebuvo įvertinta mažumos akcininkų teises reglamentuojančių teisės aktų visuma ir liko nepakeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) nuostatos, numatančios 1/3 įstatinio kapitalo slenkstį priverstinio akcijų išpirkimo inicijavimui dėl netinkamų kito akcininko veiksmų. Taigi, vertinant tiek ABĮ, tiek LR CK esantį reglamentavimą dėl akcininko akcijų išpirkimo, matome, kad mažieji akcininkai, kurių nuosavybė kapitale yra tarp 5 proc. ir 1/3 įstatinio kapitalo, norėdami pasitraukti neturės tų pačių galimybių ir sąlygų (pavyzdžiui, negaus teisingos kainos), kaip tie kur turi mažiau nei 5 proc. ar daugiau 1/3 įstatinio kapitalo.

Šiame straipsnyje remtasi šiais šaltiniais:

1. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574).
2. AIŠKINAMASIS RAŠTAS dėl Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 15, 17, 21, 27, 28, 29, 30, 30(1), 32, 34, 37, 37(2), 40, 42, 45, 47, 47(1), 51 ir 78 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46(1) straipsniu įstatymo projekto.
3. Virginijaus Bitės straipsnis „Bendrovių reglamentavimo pokyčiai: ar atėjo startuolių aukso amžius?“ Mykolo Romerio universiteto leidinyje „LIETUVOS TEISĖ 2022“.