Įžvalgos
Lietuva
Tinklaraštis
Advokatų kontora, kuri rūpinasi savo klientais

Kiek vienaragių turėtume Lietuvoje, jei remtumėmės Lietuvos teise?

Šių metų vasarį paskelbta „Dealroom“ ataskaita apie Lietuvos startuolių ekosistemos rezultatus 2022 metais. Matome besitęsiantį ekosistemos augimą, reikšmingus pokyčius teisės aktuose, turime trečiąjį vienaragį – „Baltic Classifieds Group“. Atrodo, viskas gerai, bet reakcija į paskutinę žinią – dviprasmiškai arši. Tad kyla klausimas – kodėl.

Man visada pirmiausia rūpi suprasti sąvokas – ar kalbame apie tą patį. Vikipedija vienaragiu vadina 1 mlrd. JAV dolerių vertinamą startuolį. „Dealroom“ dar patikslina, kad tai ne tik esamas, bet ir buvęs startuolis, kuris vienu metu pasiekė 1 mlrd. JAV dolerių vertinimą arba pardavimą (angl. exit). Ko gero, taip ir dauguma supranta – nesvarbu, kada pasiekei tokios sumos vertinimą, svarbu tik tai, kad esi ar buvai startuolis, kai toks vertinimas buvo padarytas.

O čia prasideda dar įdomesnė tema. „Dealroom“ startuolis įvardijamas kaip įmonė, sukurta sparčiai augti. Tą patį kriterijų – didelį augimo potencialą nurodo ir kiti šaltiniai (pvz., Forbes ar Vikipedija), šalia išskirdami dar ir papildomų požymių. O jei remtumėmės Lietuvos teise (ką įprastai ir turėtume daryti), pamatytume, kad startuolis yra didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinti labai maža ar maža įmonė (t. y. iki 49 darbuotojų, o metinės pajamos – iki 10 mln. Eur arba / ir turtas – iki 10 mln. Eur), Juridinių asmenų registre registruota ne ilgiau kaip 5 metus. Būtent taip numatyta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Dauguma požymių yra subjektyvūs – pvz., kas yra didelis ar mažas plėtros potencialas, kas yra inovacijos? Tuo tarpu niekas negali ginčyti objektyvių, pamatuojamų rodiklių, pvz., steigimo ir tapimo vienaragiu datų. Taigi, jeigu vertintume pagal Lietuvos teisės nustatytus startuolio kriterijus, visą kilusią diskusiją būtų galima lengvai užbaigti, pažiūrėjus į steigimo metus ir tapimo vienaragiu laiką. Statistika būtų parodžiusi, kad Estijoje yra ne dešimt, o geriausiu atveju keturi vienaragiai, Latvijoje – vienas, o Lietuvoje – deja, nė vieno. Bet ar tikrai taip manome?

Kitas klausimas, kalbant apie vienaragio sąvoką – kada gaunamas toks titulas ir kada jis prarandamas? Viešojoje erdvėje pasigirsta vertinimų, kad „Baltic Classifieds Group“ vienaragiu pavadinta per vėlai, kai jau net nebeatitiko kriterijų. Bet ar tikrai tai svarbu, jeigu 1 mlrd. JAV dolerių vertinimas pasiektas įgyvendinus IPO? Juk ši vertė sukurta dėl iki to momento vykdytos įmonės veiklos, o ne vien dėl IPO fakto. Teisės aktai šiuo atveju net nepadės, nes vienaragio sąvokos juose tiesiog nėra, o ir nereikia.

 

Tuo tarpu mums svarbu atsirinkti kas yra kas, bet ne dėl ginčo, o tam, kad būtų galima stebėti geruosius pavyzdžius, siekti auginti tokias įmones, kurios galėtų tapti vienaragiais ir sukurti vertę ne tik akcininkams, bet ir darbuotojams, visuomenei. Net jeigu ne visi vienodai vertins šių įmonių plėtros potencialą ar inovacijas, šalia jų yra ir objektyvių, skaičiais pagrindžiamų kriterijų. Taigi, visų pirma norėtųsi susivienodinti sąvokas, didžiuotis tuo, ką kasdien sukuria Lietuva, ir mokytis iš gerųjų pavyzdžių.