Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d. ir ženkliai pakeitė iki šiol galiojusį bankroto ir restruktūrizavimo procesų teisinį reglamentavimą.

1. Keičiasi juridinio asmens nemokumo samprata – nemokumu bus laikoma juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Iki šiol nemokumas buvo pripažįstamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Toks nemokumo sąvokos pasikeitimas reiškia, kad teismas atlaisvinamas nuo detalaus turto ir prievolių santykio nustatymo ir orientuojamas į faktinį nemokumo nustatymą (kas iš esmės pripažįstama ir dabartinėje praktikoje). Tuo pačiu teismams bus paliekama didesnė laisvė vertinant įmonės nemokumą, teismui kiekvienu konkrečiu atveju ne tik formaliai taikant įstatyme numatytus nemokumo kriterijus, bet ir įvertinant, ar faktinės aplinkybės sudaro prielaidą juridinį asmenį laikyti nemokiu.
2. Numatyti iki šiol Įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymuose tiesiogiai neįtvirtinti efektyvumo, kreditorių lygiateisiškumo, skaidrumo, teisėjo vadovavimo teismui bei profesionalumo principai, kurių bus privaloma laikytis atliekant Nemokumo įstatyme numatytus veiksmus. Manytina, kad šių principų įgyvendinimas nemokumo procese padės užtikrinti greitesnį nemokumo proceso vykdymą bei tinkamą teisingumo įgyvendinimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant juridinio asmens nemokumo klausimą. 
3. Restruktūrizavimo procesą turės teisę inicijuoti ir kreditorius, kurio reikalavimai juridiniam asmeniui viršija 10 Vyriausybės patvirtintų MMA dydį (kas šiuo metu sudaro 6070 Eur). Kreditorius galės net siūlyti nemokumo administratoriaus kandidatūrą teismui. 
4. Pakeitus nemokumo sampratą, atitinkamai keičiasi ir subjektai, kurie teismui gali teikti motyvuotą prašymą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Įmonių bankroto įstatymas anksčiau numatė, kad teismui prašymą apriboti asmens teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas galėjo teikti bankroto administratorius arba įmonės kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Naujasis Nemokumo įstatymas leidžia tokį prašymą teismui teikti net ir vienam juridinio asmens kreditoriui, nepriklausomai nuo to, kokią dalį šio kreditoriaus reikalavimai sudaro bendroje kreditorių reikalavimų sumoje. 
5. Pagal įstatymą prioritetu tampa juridinio asmens ir kreditorių susitarimas dėl pagalbos, todėl kreditorius arba įmonės vadovas, informuodami juridinį asmenį arba kreditorius apie inicijuojamą nemokumo procesą, pranešime turės pasiūlyti sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Pasiūlymo dėl susitarimo sudarymo pateikimas yra būtinas prieš kreipiantis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Tokiu būdu juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams yra sukuriamos prielaidos pasiekti susitarimą, kuris taptų savotišku gelbėjimosi ratu nemokiam juridiniam asmeniui.
6. Atsiranda papildoma sąlyga, kad bankroto procesas galėtų vykti ne teismo tvarka – neturi būti atliekamas juridinio asmens mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas. Nesant šios sąlygos, bankroto procesas galės būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka.
7. Restruktūrizavimo byla galės būti keliama, jeigu asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius 3 mėnesius, tačiau vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje, ir nėra likviduojamas dėl bankroto. Tai reiškia, kad net nemokus asmuo galės restruktūrizuotis, jeigu realiai vykdo veiklą, kuri gali leisti vykdyti prievoles ateityje. Be to, net bankrutuojančiam juridiniam asmeniui bus galima iškelti restruktūrizavimo bylą, kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą, t.y. įstatymas numato perėjimą iš bankroto į restruktūrizavimą. Tokiu būdu įstatymas numato juridinio asmens išsaugojimo prieš bankrotą prioritetą.
8. Nemokumo įstatyme nebeliko Įmonių bankroto įstatyme buvusio draudimo kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria išspręstas nutarties atsisakyti iškelti bankroto bylą pagrįstumo klausimas. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas atveria kelią skųsti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, įgysiančiam galimybę plėtoti praktiką nemokumo bylos neiškėlimo klausimais. 
9. Įstatymas numato teismui pareigą pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, o asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, neįmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytos sumos, reikalingos bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, ir nė vienas nemokumo administratorius nesutinka prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų rizikos. Tokiu būdu įstatymu siekiama „išvalyti“ Juridinių asmenų registrą nuo neveikiančių įmonių.
10. Įmonių bankroto įstatymas numatė, kad teismui nustačius bent vieną iš įstatyme nurodytų sąlygų, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu. Juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatyta, kad teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu, teismui nustačius bent vieną iš įstatyme nurodytų sąlygų. Tokiu būdu, teismams yra suteikiama daugiau laisvės vertinti, ar konkrečioje nemokumo byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, ar visgi įstatyme numatytų sąlygų buvimą konkrečiu atveju lėmė tik nesėkmingai sutapusios aplinkybės, kurių buvimas savaime dar nereiškia prielaidų spręsti apie tyčinį bankrotą.
11. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustatys asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Tai taps teisiniu pagrindu ateityje iš šių asmenų reikalauti žalos atlyginimo bei šių asmenų atžvilgiu reikšti kitus su tyčiniu bankrotu susijusius reikalavimus.
12. Numatyta nauja kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė. Likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai bus tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. Pirmąja eile bus tenkinami kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Antrąja eile bus tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Be to, su kreditoriais bus atsiskaitoma tik patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą.
13. Įstatymas numato galimybę pirmajame kreditorių susirinkime svarstyti viso juridinio asmens pardavimo klausimą. Juridinio asmens pirkimo–pardavimo sutartimi pirkėjui nuosavybės teise būtų perduodamas visas juridinis asmuo kaip turtinis kompleksas arba jo esminė dalis, išskyrus prievoles, dėl kurių nevykdymo yra patvirtinti juridinio asmens kreditorių reikalavimai (išimtis netaikoma, kai su tuo sutinka pirkėjas ir kreditoriai), bei  teisės ir pareigos, kurių pardavėjas neturi teisės perduoti kitiems asmenims pagal kitus įstatymus.
14. Bus laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje (įstatyme įtvirtintos dvi kreditorių grupės – kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka irkitų kreditorių) restruktūrizavimo plano projektui pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos (iki šiol restruktūrizavimo planui reikalaujamas kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudarė ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, pritarimas).

Taigi, priimtas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas numato reikšmingų pakitimų juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesuose. Skirtingai nei anksčiau galioję Įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymai, Juridinių asmenų nemokumo įstatymas leis užtikrinti juridinio asmens tęstinumą jam net ir turint rimtų finansinių sunkumų, tokiu būdu skatinant tiek nemokaus juridinio asmens prievolių vykdymo kreditoriams atkūrimą, tiek juridinio asmens bei jo kreditorių interesų derinimą.