2020 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba priėmė du
nutarimus, kuriais atnaujintos Draudžiamų
susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklės (toliau –
Draudžiamų susitarimų baudų taisyklės), taip pat priimtos naujos –
Bendradarbiavimo su kitų Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos ar
kitomis kompetentingomis institucijomis taisyklės (toliau – Bendradarbiavimo taisyklės).
Abu šie teisės aktai priimti įgyvendinant naujausius, 2020 m. birželio 25
d. Konkurencijos įstatymo pakeitimus. Pastaraisiais, be kita ko, buvo išplėstos
Konkurencijos tarybos teisės ir įgaliojimai, siekiant veiksmingesnio
vidaus rinkos veikimo ir įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus. Visi
minėti pakeitimai įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d.

Svarbiausi pakeitimai:

• detalizuota ir atnaujinta prašymų atleisti nuo
  baudos ar ją sumažinti pateikimo ir nagrinėjimo tvarka,
• patikslinti reikalavimai tokiems prašymams teikti,
• apibrėžtos kai kurios naujos sąvokos,
• palengvintas institucijų susižinojimas, kai asmuo neturi gyvenamosios vietos
  ar buveinės Lietuvoje,
• aptartas bendradarbiavimas
  atliekant tyrimo veiksmus kitų valstybių teritorijoje,
• lanksčiai aptartas kalbos vartojimas,
• Konkurencijos tarybai
  suteikti platesni įgaliojimai bendraujant su kitų ES valstybių narių
  institucijomis, siekiant greitesnio sprendimų priėmimo ir vykdymo.

Toliau – išsamiau apie visus pakeitimus.

Praktikoje tikimasi teigiamo poveikio, Konkurencijos tarybai tinkamai naudojantis
platesnėmis, tačiau tuo pačiu aiškiau reglamentuotomis teisėmis ir įgalinimais.
Ūkio subjektams, kurių teisės pažeidžiamos draudžiamais susitarimais, bus
galima tikėtis greitesnio sprendimų priėmimo ir vykdymo, kurio nestabdytų
biurokratinės kliūtys. Be to, bus galima paprasčiau taikyti baudų švelninimo programas, o
tai, tikėtina, paskatins rinkos dalyvius pranešti apie neteisėtus susitarimus.

Draudžiamų susitarimų baudų taisyklėmis apibrėžtos
kelios naujos sąvokos. Susitarimo iniciatoriumi laikomas ūkio subjektas, kuris ėmėsi
veiksmų, kad panaudodamas spaudimą priverstų kitą asmenį sudaryti draudžiamą
susitarimą, prie jo prisijungti arba tęsti dalyvavimą jame. Tokio spaudimo
formos įvairios: fizinė, psichologinė prievarta, grasinimas ją panaudoti, turto
sunaikinimas ar sugadinimas, šantažas, ekonominis spaudimas, kuris gali nulemti
išstūmimą iš rinkos, ir pan. Visgi spaudimo nebus, jeigu tik sumažės pelno marža,
bet nebus išstūmimo iš rinkos. Pažymėtina, kad iniciatorius negali būti
atleidžiamas nuo baudos už dalyvavimą draudžiamame susitarime, tuo tarpu tas
ūkio subjektas, kuris organizavo, koordinavo draudžiamą susitarimą ar padėjo jį
sudaryti, baudos gali išvengti.

Viena iš pagrindinių sąlygų atleidimui nuo
baudos išlieka būti pirmam iš draudžiamo susitarimo dalyvių, kuris pateikė
Konkurencijos tarybai reikiamą informaciją ir įrodymus. Tuo tikslu Draudžiamų
susitarimų baudų taisyklėse įvesta dar viena įdomi ir nauja sąvoka – žymeklis. Juo pareiškėjui laikinai
rezervuojama vieta eilėje dėl atleidimo nuo baudos ar baudos sumažinimo.
Žymeklio paskirtis – suteikti pareiškėjui laiko pateikti prašymą bei surinkti
reikiamą informaciją ir įrodymus.

Konkurencijos įstatymo pakeitimais ir Draudžiamų
susitarimų baudų taisyklėmis taip pat siekta reglamentuoti ūkio subjektų junginių veiklą.
Aiškumo dėlei taisyklėse nustatyta, jog susitariantiems subjektams nebus
galimybės piktnaudžiauti atleidimu nuo baudos ar jos sumažinimu – kelių ūkio
subjektų bendri prašymai dėl atleidimo nuo baudos ar baudos sumažinimo nebus
priimami.

Kreipiantis į Konkurencijos tarybą dėl baudos
sumažinimo, reikia pateikti didelę pridėtinę vertę turinčius įrodymus, siekiant įrodyti
pažeidimą. Konkurencijos taryba paaiškina, kad vertingesni yra tie įrodymai,
kurie atsirado draudžiamo susitarimo laikotarpiu, o ne po jo, taip pat
tiesioginiai įrodymai, o ne netiesioginiai. Kita vertus, jeigu pateikta
informacija ir įrodymai, patvirtinantys papildomus faktus, lemia didesnės
baudos skyrimą susitarimo dalyviams, tokiu atveju Konkurencijos taryba nedidins
baudos tokius įrodymus pateikusiam ūkio subjektui.

Nieko naujo, tačiau
verta priminti, kad išlieka galimybė anonimiškai kreiptis į Konkurencijos
tarybą, siekiant gauti išankstinę neformalią bendro pobūdžio konsultaciją dėl
atleidimo nuo baudos ar baudos sumažinimo sąlygų. Ši konsultacija gali būti teikiama
ūkio subjektui anonimiškai, todėl ir Konkurencijos tarybai, ir ūkio subjektui
nesukuria jokių teisių ir pareigų, susijusių su konkrečiais prašymais ar
tyrimais. Konsultacijos teikiamos telefonu, elektroniniu paštu ar Konkurencijos
tarybos patalpose.

Siekiant palengvinti
bendradarbiavimą su kitų ES valstybių
narių institucijomis, Konkurencijos įstatymo pakeitimu ir Bendradarbiavimo
taisyklėmis sureguliuotos informavimo, taip pat priverstinio baudos ir palūkanų
išieškojimo procedūros. Palengvintas institucijų susižinojimas, kai asmuo neturi gyvenamosios vietos
ar buveinės Lietuvos Respublikoje, taip pat jeigu žinomu adresu Lietuvoje
nepavyksta įteikti dokumento.

Teisėje turėtų
galioti principas, kad svarbu ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas. Tuo
tikslu nustatyta, jog Konkurencijos taryba turi teisę už Lietuvos teritorijos
ribų prašyti priverstinai išieškoti jos paskirtą baudą ir palūkanas, kai
vykdymo procese paaiškėja, kad ūkio subjektas neturi pakankamai turto Lietuvos
Respublikoje, tačiau yra žinių, kad turto yra kitoje ES valstybėje narėje.

Lanksčiai aptartas
ir kalbos vartojimas. Bendradarbiavimo taisyklėse numatyta, kad prašymai teikiami kitų ES valstybių narių oficialiąja kalba arba kita kalba,
dėl kurios naudojimo Konkurencijos taryba susitaria su kitos ES valstybės narės
institucija. Kadangi Konkurencijos tarybos darbuotojai paprastai gerai moka
anglų kalbą, tikėtina, kad praktikoje dažniausiai bus vartojama būtent ši
kalba, siekiant paspartinti komunikaciją ir reikiamų veiksmų atlikimą.

Bendradarbiavimo taisyklėse aptartos ne tik Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos teisės
teikti prašymus dėl informavimo ar dėl priverstinio baudos ir palūkanų
išieškojimo, tačiau ir atitinkamos kitų ES valstybių narių teisės Lietuvos
Respublikoje.

Įdomu tai, kad Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba kitos ES valstybės narės
institucijos sprendimo dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo vykdymą perduos
Lietuvos antstoliams. Antstoliai baudą ir palūkanas išieškos į Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos sąskaitą, o tada ji, atskaičiusi
patirtas išlaidas, perves išieškotas sumas prašymą dėl priverstinio išieškojimo
pateikusiai kitos ES valstybės narės konkurencijos institucijai.

Aptartas ir
bendradarbiavimas atliekant tyrimo veiksmus kitų valstybių teritorijoje. Pvz., kai Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos darbuotojai dalyvaus atliekant
tyrimo veiksmus ne Lietuvoje, jie turės veikti prižiūrimi kitos ES
valstybės narės konkurencijos institucijos pareigūnų.

Aptarti teisės aktų pakeitimai ir
naujos nuostatos suteikia daugiau aiškumo ir teisinio tikrumo. Atitinkamai,
numatoma teigiama įtaka verslui, veiksmingesnė konkurencija bei jos užtikrinimas.