Įžvalgos
Lietuva
Tinklaraštis
Advokatų kontora, kuri rūpinasi savo klientais

Darbo užmokesčio mokesčių reforma – darbo sutartis reikia keisti ne visiems

Atsižvelgdama į tai, kad buvo įvykdyta darbo užmokesčio apmokestinimo reforma ir kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino naują minimaliojo darbo užmokesčio dydį, verslo teisės advokatų kontora TRINITI primena, jog iki 2019 metų sausio 1 dienos turi būti pakeistos darbo sutartys, pakeičiant darbo užmokesčio dydį, taip pat darbovietėje galiojanti darbo apmokėjimo sistema.

Tačiau, ar tikrai turi būti keičiamos visos darbo sutartys? TRINITI pateikia kelis atvejus, kai darbo sutarčių keisti nereikia. Vienas jų – darbo sutartys, kuriose konkretus darbo užmokesčio dydis apskritai nėra nurodytas (pvz., apmokėjimas susietas su minimaliuoju darbo užmokesčiu, sutartyje nustatytas tik koeficientas, daroma nuoroda į kitą norminį teisės aktą). Kai darbo sutartyje darbo užmokesčio suma nėra įrašyta, bet nurodyta, kad darbo užmokestis mokamas pagal tai pareigybei ar darbo funkcijai taikomas apskaičiavimo taisykles, kurios yra pateikiamos atskirame vidiniame juridinio asmens dokumente, tuomet darbdaviui kyla pareiga perskaičiuoti darbo užmokestį tame dokumente, o ne darbo sutartyje. Tai reiškia, kad tokios darbo sutarties keisti tiesiog nereikia. Kitas atvejis – kai darbo sutartyje yra nurodytas ne bruto, o neto darbo užmokestis. Paprastai tariant, nurodyta, kokį atlyginimą darbuotojas gauna „į rankas“. Įstatymo pakeitimai neįtvirtina reikalavimo perskaičiuoti neto darbo užmokestį. Įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nurodoma tik tiek, kad „buvęs pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo neto užmokestis negali sumažėti dėl pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimo perskaičiavimo ir (ar) draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam“. Taigi, bet kuriuo atveju svarbiausia, kad po visų pakeitimų nuo 2019 m. sausio 1 d. darbuotojui išmokamas darbo užmokestis nesumažėtų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į vadovų darbo sąlygų keitimą. Vienas iš pavyzdžių – uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių vadovai. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, bendrovės vadovo atlyginimą nustato bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Taip pat nustatytos specialios taisyklės, kas turi teisę bendrovės vardu pasirašyti darbo sutartį su bendrovės vadovu. Taigi, vadovų darbo užmokesčio keitimas priskiriamas kitų organų kompetencijai, todėl turi būti priimti atitinkami sprendimai.

Aptartą naują prievolę darbdaviams TRINITI siūlo vertinti atsakingai ir sąžiningai, kadangi jos nevykdymas arba netinkamas vykdymas gali baigtis darbo ginču. Taip pat gali kilti administracinė atsakomybė. Įstatymo pažeidimas perskaičiuojant darbo užmokestį darbdaviui gali užtraukti baudą nuo 150,- eurų iki 1 450,- eurų. Bauda už šį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, siekia net nuo 1 400,- eurų iki 3 000,- eurų. Tyčinis darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtrauktų darbdaviui baudą nuo 2 700,- eurų iki 6 000,- eurų.

Taigi, kaip minėta, labai svarbu, kad darbo užmokestis būtų perskaičiuojamas darbuotojo naudai, kadangi neteisėtai sumažinę darbo užmokestį darbdaviai turėtų atlyginti darbuotojams sukeltą žalą. Keičiamoje darbo sutartyje turi būti pateikta nuoroda į Įstatymą, t. y. turi būti nurodytas pagrindas, kuriuo vadovaujantis yra keičiama darbo sutartis. Be to, darbuotojas turi būti ne tik informuotas apie pakeitimus, tačiau ir suprasti jų esmę, kad galėtų pats patikrinti, ar darbdavio atlikti skaičiavimai ir pakeitimai yra teisingi.