Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) suformavo naują praktiką, jog pasyvaus budėjimo namuose laikas gali būti pripažįstamas darbo laiku priklausomai nuo faktiškai darbuotojui taikomų apribojimų intensyvumo. LAT, spręsdamas ginčą dėl apmokėjimo už pasyviojo budėjimo namuose laiką, išaiškino, kad kiekvienu atveju turi būti vertinama darbdavio nustatyti apribojimai, taikomi darbuotojui budint namuose ir jų įtaka jo asmeniniams, socialiniams interesams, galimybei disponuoti savo laisvu laiku. Atsižvelgiant į taikytų apribojimų intensyvumą, LAT pripažino, kad darbuotojo pasyvaus budėjimo namuose laikas buvo pagrįstai kvalifikuotinas ne kaip poilsio, o kaip darbo laikas.
Daugiau sužinoti kviečiame TRINITI JUREX Darbo teisės komandos parengtoje atmintinėje.
