Įžvalgos
Lietuva
Tinklaraštis
Advokatų kontora, kuri rūpinasi savo klientais

Ar įsigyjant akcijas visada būtina pranešti apie koncentraciją?

Akcijų pirkimo-pardavimo sandorio šalims gali kilti klausimas, ar pirkėjui įsigyjant tam tikros įmonės akcijas būtina teikti Konkurencijos tarybai pranešimą apie koncentraciją. Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso tai, kada sandoris bus užbaigiamas ir nuo kada nuosavybės teisė į akcijas pereis pirkėjui, o jei apie koncentraciją pranešti būtina – ar išvis sandoris įvyks. Jei apie koncentraciją pranešti neprivaloma, šalys gali numatyti ankstesnę sandorio užbaigimo datą, po kurios nuosavybės teisė į perkamas akcijas pereina pirkėjui. Jei apie koncentraciją pranešti būtina ir atlikus visas būtinas procedūras Konkurencijos taryba galimai priimtų sprendimą leisti vykdyti koncentraciją, tokiu atveju akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje paprastai numatoma, kad sandoris bus užbaigtas ir nuosavybės teisė į perkamas akcijas pirkėjui pereis gavus Konkurencijos tarybos leidimą vykdyti koncentraciją. Visgi Konkurencijos taryba gali neleisti vykdyti koncentracijos. Be to, jei Konkurencijos taryba leidžia vykdyti koncentraciją, tačiau nustato šalims nepalankias koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, akcijų įsigijimo sandoris taip pat gali likti neužbaigtas. Vienas iš pavyzdžių, kai būtent taip ir įvyko – kai RIMI (UAB „RIMI LIETUVA“) ketino įsigyti IKI (UAB „PALINK“).

Taigi, svarbu žinoti, kad akcijų įsigijimo atveju pranešti apie koncentraciją privaloma, jeigu:

  • po akcijų įsigijimo atsirastų ilgalaikiai įsigyjamos įmonės kontrolės ir rinkos struktūros pokyčiai, ir
  • būtų viršijamos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytos koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų pajamų ribos.

Kontrolė ir rinkos struktūros pokyčiai

Koncentracijos atveju, akcijų pirkėjas vadinamas kontrolę įgyjančiu ūkio subjektu (Subjektas A), o įmonė, kurios akcijos įsigyjamos, vadinama ūkio subjektu, kurio kontrolė įgyjama (Subjektas B). Gali būti ir daugiau nei vienas kontrolę įgyjantis ūkio subjektas.

Kontrolės įgijimas dažniausiai reiškia, kad Subjektas A įsigyja daugiau kaip 50 % Subjekto B balsavimo teises suteikiančių akcijų (vienvaldę kontrolę). Tačiau galima ir tokia situacija, kai po įsigijimo akcijų proporcijos pasiskirsto kitokiu, tam tikrą kontrolę suteikiančiu, santykiu, pavyzdžiui, 40+40+20 (bendroji kontrolė). Bendroji kontrolė paprastai nelaikoma galinčia sukelti ilgalaikius kontrolės pokyčius, nebent tam tikromis aplinkybėmis (pvz. per pakankamai ilgą laiką) tai įtakotų rinkos struktūros pokyčius.

Galutinis vertinimas ar kontrolė įgyjama priklauso nuo to, ar Subjektas A turi galimybę daryti lemiamą įtaką Subjekto B ūkinei veiklai; šiuo atveju vertinamos tiek de jure, tiek de facto aplinkybės. De jure aplinkybės – tai teisiniu pagrindu įgytos teisės, suteikiančios kontrolę, t. y. balsus suteikiančių akcijų skaičius, taip pat Subjekto B įstatų nuostatos dėl tam tikrų sprendimų priėmimo – ar jie priimami kvalifikuotąja ar paprastąja balsų dauguma, ar tam tikras akcininkas ar akcininkai turi veto teisę ir gali blokuoti sprendimus. De facto aplinkybės pavyzdys galėtų būti mažumos akcininko balsavimas, kuris lemia sprendimų priėmimą. Vertinant, ar toks akcininkas gali daryti lemiamą įtaką, būtų analizuojama jo / jos balsavimo susirinkimuose įstorija, t. y. ar sprendimų priėmimas dažniausiai priklauso nuo to, kaip jis / ji balsuoja. De jure ir de fakto aplinkybės vertinamos tiek vienvaldės, tiek bendrosios kontrolės atvejais.

Subjektas A daro lemiamą įtaką Subjekto B ūkinei veiklai, kai turi galimybę įtakoti organų sprendimus (taip pat įmonės organų formavimą) ar personalo sudėtį ir (arba) turi nuosavybės ar naudojimo teises į visą ar dalį Subjekto B turto. Lemiama įtaka reiškia, kad kontroliuojantis asmuo faktiškai įgyvendina ar turi galimybę įgyvendinti savo sprendimus dėl kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinės veiklos, organų sprendimų ar personalo sudėties.

Vertinant ar įvykus sandoriui atsiras koncentracija, be ilgalaikės kontrolės įgijimo, turi būti vertinama ir tai, ar sandoris sukels ilgalaikius rinkos struktūros pokyčius.

Pajamos ir jų apskaičiavimas

Įstatyme nustatytos koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų pajamų ribos yra:

  • daugiau negu 2 000 000 eurų (bent dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų, vertinant bendrąsias pajamas Lietuvos Respublikoje paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais);
  • virš 20 000 000 eurų (sudėjus visų dalyvių bendrąsias pajamas Lietuvos Respublikoje kartu).

Identifikuojant koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus ir apskaičiuojant kiekvieno iš jų bendrąsias pajamas svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad koncentracijos priežiūros tikslais apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį, susijusių ūkio subjektų grupė, t. y. du ar daugiau ūkio subjektų, dėl savitarpio kontrolės gali būti laikomi vienu ūkio subjektu.

Jeigu koncentracijoje dalyvauja ūkio subjektas, kuris priklauso susijusių ūkio subjektų grupei, šio ūkio subjekto bendrosios pajamos Lietuvos Respublikoje skaičiuojamos kaip visų ūkio subjektų, kurie priklausys susijusių ūkio subjektų grupei po koncentracijos įgyvendinimo, bendrųjų pajamų Lietuvos Respublikoje suma.

Atvejai, kurie nelaikomi koncentracija

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (toliau – Reglamentas) nurodo, kad koncentracija nelaikoma, kai:

  • vertybinių popierių (pvz. akcijų), siekdamos juos perparduoti, įsigyja kredito įstaigos, kitos finansinės įstaigos arba draudimo bendrovės, kurių įprastinė veikla yra sandorių sudarymas arba prekyba vertybiniais popieriais;
  • dėl įmonės likvidavimo, nemokumo ir pan. kontrolę įgyja pareigūnas pagal valstybės narės teisės aktus;
  • įsigijimo operacijas vykdo tam tikros finansų holdingo bendrovės, kurioms galioja tam tikri balsavimo teisių apribojimai.

Tačiau koncentracija gali būti nelaikoma ir kitų asmenų akcijų įsigijimo sandoriai, pavyzdžiui, kai įgyjama vienvaldė ar bendroji kontrolė, tačiau visos ar dalis kontrolę suteikusių akcijų neužilgo parduodamos. Tokie vienas po kito vykdomi sandoriai dažniausiai laikomi galinčiais sukelti tik trumpalaikius struktūrinius pokyčius rinkoje, ir pranešimo dėl koncentracijos Konkurencijos tarybai gali nereikėti teikti. Visgi, vertinant kontrolės įgijimą tokių sandorių atveju, turi būti atsižvelgiama į visas tiek de facto, tiek de jureaplinkybes, tokias kaip įgyjamos kontrolės tipas ir mastas, pirkėjo galimybės po įsigijimo vetuoti sprendimus, sąsajos tarp vienas po kito vykdomų sandorių, šalių ir laiko tarpas tarp vienas po kito vykdomų sandorių.

Pavyzdinės situacijos ir reikalavimai, kai, vienam po kito vykstant sandoriams, pirmasis nelaikomas koncentracija nes nesukuria ilgalaikių kontrolės ir rinkos struktūros pokyčių, detaliai aptariami Komisijos suvestiniame pranešime dėl jurisdikcijos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (2008/C 95/01, toliau – Suvestinis pranešimas).

Galimi keli tokių vienas po kito vykstančių sandorių (veiksmų) scenarijai:

  1. Kai pirmuoju sandoriu įgyjama vienvaldė perkamos įmonės kontrolė (jei įmonę įsigyja vienas pirkėjas) arba bendroji kontrolė (jei įsigyja keli pirkėjai bendrai), pirmasis sandoris nėra laikomas koncentracija, ir vertinama tik po jo vykdomu (galutiniu) sandoriu įgyta kontrolė, jeigu tenkinamos tokios sąlygos:
  2. pirmojo sandorio metu pirkėjas turi iš anksto susitarti dėl tolesnio sandorio teisiškai įpareigojančiu būdu;
  3. turi būti visiškai aišku, kad antrasis sandoris vyks netrukus po pirmojo, t. y. ne vėliau kaip po metų.

Jei minėtos sąlygos tenkinamos, laikoma, kad pirmasis sandoris nesukuria ilgalaikių struktūrinių pokyčių, nes nei pirkėjas (pirkėjai), nei pati įmonė faktiškai negeneruoja ekonominės galios, o įsigytomis akcijomis disponuojama tik tam, kad jos būtų perleistos antruoju (galutiniu) sandoriu. Tačiau jeigu sąlygos nėra tenkinamos, t. y. neaišku ar antrasis sandoris išvis įvyks, arba pirmo sandorio metu nėra prisiimami įsipareigojimai dėl antrojo sandorio, taip pat jei antrasis sandoris įvyksta vėliau nei po metų, tuomet pirmasis akcijų įsigijimo sandoris gali būti laikomas koncentracija.

  • Kai sandoriu įgyjama bendroji kontrolė, tačiau jo metu sudaromi teisiškai įpareigojantys susitarimai, kurių pagrindu vėliau vienas iš akcininkų įgis vienvaldę kontrolę. Kadangi bendroji kontrolė paprastai laikoma negalinčia sukelti ilgalaikių kontrolės pokyčių, iš pradžių Europos Komisija (toliau – Komisija) leido, kad toks pradinis bendrosios kontrolės laikotarpis (iki sudaryto teisiškai įpareigojančio susitarimo įgyvendinimo, t. y. pasikeitimo į vienvaldę kontrolę, truktų iki trejų metų. Visgi Suvestiniame pranešime nurodoma, kad vėliau Komisija pakeitė poziciją, ir dabar vertinama, kad pradinis bendrosios kontrolės laikotarpis turi būti tik pereinamojo pobūdžio ir neturi trukti ilgiau kaip metus. Jei bendrosios kontrolės laikotarpis trunka ilgiau, manoma, jog tai gali paveikti rinkos struktūrą ir nulemti ilgalaikius kontrolės pokyčius. Vadinasi, kai sandoriu įgyjama bendroji kontrolė, pradinio bendrosios kontrolės etapo metu tai nebus laikoma koncentracija tik jei pasikeitimas į vienvaldę kontrolę teisiškai įpareigojančių susitarimų pagrindu įvyks ne vėliau kaip po metų.

  • Kai pirmuoju sandoriu įmonę įsigyja laikinas pirkėjas (pavyzdžiui, bankas), kuris kito susitarimo pagrindu vėliau įmonę perleidžia galutiniam pirkėjui. Pastarasis inicijuoja pradinį sandorį, kurio metu laikinasis pirkėjas įsigyja įmonę galutinio pirkėjo vardu, kuriam gali tekti ir tam tikros su sandoriu susiję rizikos; taip pat galutinis pirkėjas gali įgyti tam tikrų teisų. Pirmasis sandoris yra tiesiogiai susijęs su galutiniu pirkėju ir sudaromas tik dėl to, kad vėliau kitu sandoriu įmonė būtų perleista galutiniam pirkėjui (skirtingai nuo pirmojo scenarijaus, kai antrojo sandorio šalys gali būti kitos ir gali skirtis perleidžiamų akcijų kiekis). Taigi, pirmasis sandoris bus laikomas tik pirmuoju etapu koncentracijos, kuri atsirastų tik įvykus antrajam sandoriui, kurio metu būtų įgyjama ilgalaikė kontrolė.

Apibendrinant:

  • Koncentracijos pranešimo nereikės teikti, jeigu:
  • įvykus sandoriui neįgyjama ilgalaikė kontrolė ir tai nesukelia rinkos struktūros pokyčių, taip pat kai neperžengiamos nustatytos koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų pajamų ribos;
  • kai pirkėjas yra vienas iš Reglamente nurodytų subjektų, kurių sandoriai nelaikomi koncentracija.
  • Nustatant ar akcijas įsigyjantis subjektas įgyja kontrolę ir galės daryti lemiamą įtaką, vertinamos tiek de facto, tiek de jure aplinkybės.
  • Vienas po kito vykstančių įsigijimo sandorių atveju:
  • pirmasis nebus laikomas koncentracija, jei dėl antrojo sandorio susitariama teisiškai įpareigojančiu būdu pirmojo sandorio metu ir antrasis sandoris įvyksta ne vėliau kaip po metų;
  • sandoris, kurio pagrindu įgyjama bendroji kontrolė, kuri po tam tikro laiko, teisiškai įpareigojančio susitarimo pagrindu pasikeičia į vienvaldę, pradiniu ir ne ilgesniu kaip metai bendrosios kontrolės laikotarpiu, nebus laikomas koncentracija;
  • kai pirmąjį sandorį galutinio pirkėjo iniciatyva sudaro laikinasis pirkėjas, kuris vėliau sudaro sandorį su galutiniu pirkėju, perleisdamas jam / jai pirmuoju sandoriu įsigytą turtą, pirmasis sandoris nelaikomas koncentracija.