Turbūt retas darbuotojas nėra susidūręs su situacija, kai darbo metu sukarščiavus ar pasijutus itin prastai tenka nedelsiant kreiptis į gydytoją. Viskas paprasta, jei situacija rimta – tokiu atveju gydytojas išduoda darbuotojui nebuvimą darbe pateisinantį dokumentą – nedarbingumo pažymėjimą, todėl diskusinių klausimų su darbdaviu dėl patekimo pas gydytoją tokiu atveju nekyla – įprastai pats darbdavys, turintis pareigą užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas savo darbuotojams, tokiu atveju yra suinteresuotas, kad sergantis darbuotojas neužkrėstų kitų darbuotojų.

Situacija keičiasi, jei rūpindamiesi savo ar savo mažamečio vaiko sveikatos būkle planuojate vizitą pas gydytoją specialistą konsultacijai ar tyrimui – neretai pakliūti pas tokius specialistus yra ganėtinai sudėtinga, vizito tenka laukti ne vieną mėnesį, o realus vizito laiko pasirinkimas po darbo laiko yra labiau teorinė, o ne praktinė galimybė. Analogiška situacija yra ir tuomet, kai darbo metu užklumpa stiprus danties skausmas. Šiais atvejais vizitas pas gydytoją būtinas, tačiau nedarbingumo pažymėjimas nėra išduodamas. Taigi, ar darbdavys privalo išleisti darbuotoją vizitui pas gydytoją, jei jam nebus išduotas nedarbingumo pažymėjimas?

Išleisti darbo metu pas gydytoją darbdavys privalo ne visada

Vadovaujantis teisės aktais, darbo metu išleisti vizitui pas daktarą, kai darbuotojo sveikatos būklė nekelia pavojaus kitų darbuotojų sveikatai, darbdavys pareigą turi ne visada. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato, kad visais atvejais darbdavys darbuotojus į gydymo įstaigas darbo metu privalo išleisti šiais atvejais:

1. Privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų atvejais

Paprastais žodžiais kalbant, kai darbuotojas nustatytu periodiškumu „praeina medicininę“, t.y. pasitikrina, ar gali dirbti pagal darbdavio medicininėje knygelėje nurodytus kenksmingus faktorius. Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys turi pareigą privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus organizuoti ir sudaryti darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku. Už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, mokamas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis, be to, darbdavys turi pareigą padengti ir privalomo sveikatos patikrinimo išlaidas. Kita vertus, darbuotojas turi teisę pasitikrinti sveikatą savo poilsio metu (per laisvadienius) – darbuotojui priėmus tokį sprendimą savo iniciatyva, darbdavys tokio laiko apmokėti pareigos neturi.

2. Darbuotojų, kuriems yra pavojus susirgti užkrečiamąja liga, skiepų atvejais

Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-716 „Dėl Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“. Už darbo laiką, kurio metu darbuotojas skiepijasi, taip pat mokamas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis.

3. Kai sveikatos pasitikrinimui į gydymo įstaigas vyksta nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 37 straipsnio 10 dalis numato, kad nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, jei jai reikia pasitikrinti sveikatą, privalo būti atleidžiama nuo darbo ir už tą laiką paliekamas darbo užmokestis, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia darbo metu.

4. Kitais įstatymų numatytais atvejais

Taigi, teisės aktai imperatyvios pareigos darbdaviui visais atvejais išleisti darbuotoją į gydymo įstaigas nenumato. Kita vertus, darbo santykiai grindžiami tarpusavio pagarbos, pasitikėjimu, bendradarbiavimo, šeimyninių įsipareigojimų gerbimo principais, todėl darbdavys neturėtų ignoruoti darbuotojo prašymus, susijusius poreikiu apsilankyti pas gydytoją. Dėl šios priežasties darbdavys turėtų raštu numatyti aiškias taisykles, kokiu būdu darbuotojai privalo pranešti bei susiderinti su darbdaviu savo laikiną nebuvimą darbo vietoje, ar bus apmokamas toks laikas/reikalaujama atidirbti ir kitas su laikinu nebuvimu reikšmingas aplinkybes, bei su šiomis taisyklėmis supažindinti darbuotoją organizacijoje įprastu būdu. Tokia tvarka, joje numatytos taisyklės gali ne tik sumažinti ginčų ar konfliktinių situacijų riziką, bet ir padėti apsaugoti darbdavius nuo darbuotojų piktnaudžiavimo, kuomet ėjimu „pas gydytojus“ bandoma tiesiog susitrumpinti nustatytas darbo valandas neprarandant darbo užmokesčio už jas.

O ką daryti, jei tokios tvarkos nėra? Patarimai darbuotojui

Jei darbdavys nėra nustatęs tvarkos, kuria darbuotojai turi vadovautis, norėdami darbo metu tam tikrą darbo laiką nebūti savo darbo vietoje, darbuotojas pirmiausia turėtų kreiptis į tiesioginį vadovą ar kitą atsakingą asmenį bei informuoti, kokią dieną ir kokiam laikotarpiui jis turi poreikį nebūti darbo vietoje. Priešingu atveju, darbuotojui tokios informacijos darbdaviui nepateikus, neatvykimas laiku į darbą ar savavališkas išvykimas iš jo gali būti darbdavio vertinamas kaip darbo pareigų pažeidimas. Šioje situacijoje taip pat svarbus tampa apmokėjimo už tokį laiką klausimas, todėl jei darbdavys nesutinka, kad darbuotojas vyktų pas gydytoją nustatytu darbo metu, reikėtų naudotis viena iš DK numatytų alternatyvų:

1. Naudotis turimomis kasmetinėmis apmokamomis atostogomis

Šiuo atveju verta paminėti, kad DK 128 straipsnio 4 dalis įtvirtina darbdavio pareigą tenkinti tokius prašymus, jei juos pateikia darbuotojas, priklausantis lengviau pažeidžiamoms darbuotojų grupėms (pvz., darbuotojas, slaugantis sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenys, sergantys chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, bei asmenys, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę).

2. Teikti prašymą dėl neapmokamų atostogų suteikimo

Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju DK 137 straipsnio 1 dalis įtvirtina privalomus atvejus, kada darbdavys negali netenkinti prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo – prašymas dėl neapmokamos atostogų suteikimo dienos visais atvejais tenkinamas, jei jį teikia darbuotojas, auginantis vaiką iki 14 metų, neįgalus darbuotojas, taip pat darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki 18 metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę.

3. Teikti prašymą dėl neapmokamo laiko asmeniniams poreikiams tenkinti

Toks prašymas gali būti teikiamas tiek dėl visos darbo dienos, tiek dėl dalies darbo dienos laisvo laiko suteikimo. Šiuo atveju, darbdaviui sutikus, darbuotojui mokama tik už faktiškai dirbtą laiką, t. y. darbdavys už darbo laiką, kurį darbuotojas praleidžia pas gydytoją, neapmoka.

4. Naudotis „mamadieniais“/„tėvadieniais“

Jeigu darbuotojas turi  vaiką iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, vizitai pas gydytojus dėl vaikų poreikių pagal galimybes turėtų būti planuojami iš anksto. Tokiu atveju, darbuotojas, sąžiningai naudodamasis savo teisėmis, turėtų naudotis DK 138 straipsnio 3 dalyje jam suteikiama teise pasinaudoti papildoma apmokama poilsio diena/dienomis (arba atitinkamai sutrumpinti savo darbo laiką 2 ar 4 valandomis per savaitę).