Pastaruoju metu Kinijoje ir visame pasaulyje plinta naujas koronavirusas, nuo kurio apsisaugoti beveik neįmanoma – kol kas nėra išrasta nei vakcinų, nei vaistų. Kad sumažintų viruso plitimą, Kinija laikinai uždarė daugelį valstybinių įstaigų bei nemažai verslų laikinai sustabdė veiklą ir to pasekmė – daugelio sutarčių vykdymo nutraukimas. Ši šalis yra viena didžiausių pasaulio ekonomikų ir ypač svarbi verslo partnerė daugeliui pasaulio šalių bei Lietuvai, tad daugeliui verslininkų, sudariusių sutartis su Kinijoje esančiais subjektais, iškyla klausimas – ar koronavirusas gali būti laikomas force majeure (nenugalima jėga), aplinkybe, kuriai įvykus, kita sutartis gali nutraukti sutarties vykdymą be jokių pasekmių?
Geriausias būdas nustatyti, kada įvykius galima laikyti nenugalima jėga, yra tarpusavio susitarimas – jei viena šalis teigia, kad negali įvykdyti susitarimo dėl nenugalimos jėgos, o kita šalis su tuo sutinka, įvykis bus laikomas nenugalima jėga. O ką daryti, kai šalys nesutinka dėl to, ką galima laikyti nenugalima jėga? Force majeure Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse apibūdinama kaip aplinkybės, kurių šalis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutarčių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių ir jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė. Teismai yra įtvirtinę, kad force majeure yra netikėti įvykiai, kurių nei viena šalis negalėjo numatyti bei nėra už juos prisiėmusi atsakomybės sutartyje, pavyzdžiui, pakilusi įsipareigojimo vykdymo kaina nebus laikoma nenugalima jėga. Taip pat šalis, norinti pasinaudoti nenugalimos jėgos faktu, turi įrodyti, kad nėra jokio kito būdo įvykdyti savo įsipareigojimus ir kad ėmėsi visų reikalingų priemonių įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Nenugalimos jėgos faktas kiekvienu atveju turi būti vertinamas individualiai.
Tad vertinant, ar koronaviruso protrūkis bei su juo susiję valstybiniai apribojimai gali būti laikomi nenugalima jėga, reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip force majeure ir kitos sąlygos yra aprašytos sutartyje, ar šalis ėmėsi visų reikalingų priemonių įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus bei į tai, ar koronaviruso protrūkį bei su juo susijusius apribojimus buvo galima iš anksto numatyti.
Įprastai virusų epidemijos nėra laikomos nenugalima jėga, bet šis atvejis išsiskiria priemonių, kurių buvo imtasi, gausa bei pasekmėmis, beveik niekada tokio didelio masto apribojimai nėra taikomi. Taip pat Kinijos vyriausybė paskelbė, kad dėl nustatytų apribojimų suinteresuotoms įmonėms suteiks force majeure sertifikatus, kurie padėtų Kinijos įmonėms ginčuose su užsienio subjektais. Tad net jei kiekviena sutartis sprendžiant dėl nenugalimos jėgos egzistavimo turi būti vertinama atskirai, dėl Kinijos vyriausybės įvykių vertinimo ir pagalbos įmonėms sutarčių neįvykdymas dėl koronaviruso protrūkio tikriausiai bus laikoma force majeure.Tačiau atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos įstatymuose įtvirtinta, jog nenugalima jėga nelaikomi atvejai, kai rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Tad Lietuvos įmonės, kurių produktų ar paslaugų tiekėjai yra Kinijoje esančios įmonės, dažniausiai negalės pasinaudoti force majeure kaip susitarimo nevykdymo priežastimi – tokiu atveju įmonė turi ieškoti tiekėjų iš kitų šalių. Taip pat jei ateityje kitose šalyse bus imtasi panašių saugumo priemonių kaip Kinijoje, tai tikriausiai nebus laikoma force majeure, nes žinant Kinijos pavyzdį, bus iš anksto žinoma, kokių priemonių gali imtis vyriausybės siekiant sustabdyti viruso plitimą ir tam galima iš anksto pasiruošti.
Susisiekite su Vytautu vytautas.kalmatavicius@triniti.lt
