Daugiabalsės akcijos ir daugiau elektroninių procesų: kas pasikeitė įsigaliojus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimams

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimams, svarbiausia naujovė – daugiabalsės akcijos, t. y. Lietuvos bendrovės dabar gali išleisti akcijas, suteikiančias iki 10 balsų vietoj vieno. Tai suteikia galimybę steigėjams pritraukti investuotojų pinigų neprarandant įmonės kontrolės.

ABĮ pakeitimai paliečia ir bendrovių santykius su Juridinių asmenų registru bei kapitalo pokyčių procedūras. Daugiabalsių akcijų reguliavimu Lietuva įgyvendina direktyvą (ES) 2024/2810. TRINITI vyresnioji teisininkė dr. Violeta Kavaliauskaitė-Khalil apžvelgia svarbiausius verslui aktualius pokyčius.

---

DAUGIABALSĖS AKCIJOS: KAS TAI IR KAM JŲ REIKIA

Iki pakeitimo galiojo taisyklė: viena paprastoji akcija – vienas balsas. Kiekviena nauja emisija investuotojams mažino steigėjų balsų dalį, todėl kai kurie augančių įmonių savininkai galbūt vengė kapitalo rinkų. Daugiabalsės akcijos leidžia turėti mažesnę kapitalo dalį, bet išlaikyti balsų daugumą.

Sąlyginis pavyzdys. Steigėjai priklauso 1 000 daugiabalsių akcijų po 10 balsų, iš viso 10 000 balsų. Investuotojai įsigyja 4 000 paprastųjų akcijų, t. y. 4 000 balsų. Taigi steigėja turi 20 % akcijų, bet apie 71 % balsų (skaičiuojant, kad visų akcijų nominali vertė vienoda).

Kas ir kaip gali jas išleisti

Daugiabalses akcijas gali išleisti tiek uždarosios akcinės bendrovės (UAB), tiek akcinės bendrovės (AB), kurių akcijomis neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje (biržoje), mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje. Jei daugiabalses akcijas nori išleisti akcinės bendrovės (AB), struktūrą reikia sukurti prieš patenkant į rinką: bendrovė, kurios akcijomis jau prekiaujama, naujų daugiabalsių akcijų išleisti negali.

Yra du būdai:

1. išleisti naujas daugiabalses akcijas;
2. paversti (konvertuoti) jau turimas paprastąsias akcijas daugiabalsėmis pagal akcininkų patvirtintą tvarką.

Abiem atvejais sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų. Jei bendrovėje yra kelių klasių akcijų, kiekvienos klasės savininkai balsuoja atskirai, tad jų nuomonės apeiti nepavyks. Ta pati tvarka taikoma ir vėliau, keičiant daugiabalsių akcijų skaičių ar jų suteikiamų balsų skaičių.

Kiek balsų suteikia viena akcija, nustato bendrovės įstatai, bet ne daugiau kaip 10. Daugiabalsės akcijos sudaro atskirą akcijų klasę.

Perleidimas ir paveldėjimas

Daugiabalsė akcija yra kontrolės įrankis, o ne prekė. Jei savininkas ją perleidžia, ji automatiškai tampa paprasta, vieną balsą suteikiančia akcija.

Išimtis viena – paveldėjimas. Paveldėtos daugiabalsės akcijos savo teisių nepraranda, todėl šeimos verslo kontrolė gali pereiti kitai kartai.

Praktinis pavyzdys. Steigėjas nori perkelti savo daugiabalses akcijas į naujai įsteigtą valdymo įmonę (holdingą). Kadangi tai perleidimas, o ne paveldėjimas, akcijos, panašu, taptų paprastosiomis, o steigėjas prarastų balsų daugumą. Todėl holdingo struktūrą verta sukurti dar prieš išleidžiant daugiabalses akcijas, t. y. jas iš karto išleisti valdymo įmonei.

Kaip apsaugomi investuotojai ir pačios bendrovės

Investuotojai iš anksto žino, kas kontroliuoja bendrovę. Bendrovė, išleidusi daugiabalses akcijas ir siekianti, kad jos akcijomis būtų prekiaujama reguliuojamoje rinkoje (biržoje), mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, prospekte privalo atskleisti:

• kiek ir kokių klasių akcijų ji turi, kokias teises jos suteikia ir kiek balsų tenka kiekvienai klasei;
• akcijų perleidimo ir teisių apribojimus bei jai žinomus akcininkų susitarimus;
• akcininkus, kurių daugiabalsės akcijos suteikia daugiau kaip 5 % balsų, ir asmenis, galinčius naudotis tais balsais.

Jei ši informacija vėliau pasikeičia, bendrovė apie tai praneša metinėse finansinėse ataskaitose. Prekybos platformos privalo aiškiai pažymėti daugiabalses akcijas.

Rinkų operatoriai ir finansų maklerio įmonės negali atsisakyti įtraukti akcijų į prekybą vien dėl daugiabalsių akcijų. Bendrovės savo įstatuose gali nustatyti papildomų apsaugos priemonių kitiems akcininkams.

---

KITI AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMAI

Daugiau informacijos ir elektroninių procesų Juridinių asmenų registre

Kita svarbi pakeitimų kryptis – didesnis bendrovių duomenų kiekis ir elektroninis jų tvarkymas.

Išplėsta informacija, kurią reikia pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS), ypač apie uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus ir jų turimas akcijas. Tam tikrais atvejais informacija turi būti pateikta per 5 dienas nuo atitinkamų duomenų pasikeitimo. Praktiškai bendrovėms teks dar atidžiau sekti akcininkų, akcijų ir kitų registruojamų duomenų pokyčius.

Praktinis pavyzdys. UAB akcininkas parduoda dalį akcijų naujam investuotojui. Bendrovės vadovui verta iš anksto susitarti su šalimis, kad sandorio dokumentai bendrovei būtų perduoti iš karto po pasirašymo. Tuomet JADIS duomenis galima atnaujinti laiku, o ne pastebėti pokytį tik po kelių savaičių. Rekomenduojame vidaus tvarkoje paskirti atsakingą asmenį ir nustatyti, per kiek laiko akcininkai turi informuoti bendrovę apie akcijų perleidimą.

Dalis informacijos, kuri anksčiau buvo skelbiama ar tvarkoma kitais būdais, dabar labiau integruota į registro sistemą. Pasikeitė ir viešų pranešimų skelbimo taisyklės: tam tikrais atvejais pranešimai skelbiami elektroniniame leidinyje, kurį administruoja Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas, o ne tradiciniais būdais, pavyzdžiui, laikraščiuose.

Didelė dalis pakeistų straipsnių tik suvienodina terminus. Pavyzdžiui, „Juridinių asmenų registras“ dabar vadinamas „Juridinių asmenų registro informacine sistema“, o „tvarkytojas“ – „duomenų tvarkytoju“. Pagal aiškinamąjį raštą tai verslui nieko nekeičia: tie patys dokumentai teikiami tam pačiam registrui ir tais pačiais terminais.

Įstatinio kapitalo didinimas ir mažinimas

Patikslintos taisyklės dėl įstatinio kapitalo pakeitimų. Praktiškai svarbu, kad įstatinio kapitalo pakeitimas siejamas su pakeistų bendrovės įstatų įregistravimu. Todėl didinant ar mažinant kapitalą reikia atidžiai suplanuoti ne tik akcininkų sprendimą, bet ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui bei jų įregistravimą.

Praktinis pavyzdys. UAB didina įstatinį kapitalą, kad naujas investuotojas įsigytų akcijų. Visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą, investuotojas pasirašo akcijas ir apmoka jas. Tačiau kapitalas laikomas padidintu tik įregistravus pakeistus įstatus. Todėl investicijų sutartyje verta numatyti realų terminą įregistravimui, iš anksto parengti visus registrui teikiamus dokumentus ir susieti tolesnius etapus (pvz., kitos investicijų dalies išmokėjimą) su įstatų įregistravimo diena, o ne su sprendimo priėmimo diena. Įregistravus įstatus, reikia nedelsiant atnaujinti ir akcininkų bei akcijų duomenis JADIS.

Kiti pakeitimai trumpai

• Reorganizavimas. Reorganizavimo sąlygos arba nuoroda į jas skelbiamos per Juridinių asmenų registrą. Valdybos ar vadovo ataskaita tam tikrais atvejais turi būti pateikta ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo. Tam tikrais atvejais galima supaprastinta tvarka.
• Pertvarkymas ir likvidavimas. Daugiau dėmesio skiriama informacijos teikimui registrui ir elektroniniams procesams.
• Užsienio bendrovių filialai. Atnaujintos registravimo, duomenų teikimo ir kreditorių apsaugos taisyklės, numatytas glaudesnis keitimasis informacija tarp valstybių registrų.
• Tvarumo ataskaitos. Registrui teikiamų duomenų reguliavimas papildytas informacija apie tvarumo ataskaitų užtikrinimą.

Svarbiausios datos

• 2026 m. birželio 18 d. – Seimas priėmė įstatymą Nr. XV-1045.
• 2026 m. spalio 30 d. – iki šios datos Vyriausybė turėjo priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
• 2026 m. lapkričio 1 d. – įstatymas įsigaliojo (išskyrus atskirai nurodytą išimtį).
• 2027 m. gruodžio 5 d. – iki šios datos Ekonomikos ir inovacijų ministerija turi pranešti Europos Komisijai, kiek bendrovių su daugiabalsėmis akcijomis pateko į rinką.

Šaltiniai

Straipsnis parengtas pagal galutinę įstatymo projekto redakciją XVP-1425(2), kurią Seimas priėmė kaip įstatymą Nr. XV-1045 (TAR, 2026-06-26, Nr. 2026-11117), ir pagal projekto aiškinamąjį raštą. Tai apžvalga, o ne teisinė konsultacija.

• e-Seimas: įstatymo projektas XVP-1425(2), priimtas Nr. XV-1045
• Įstatymo projekto aiškinamasis raštas (lrv.lt)
• Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas (lrv.lt)
• Projekto lyginamasis variantas (lrv.lt)
• Akcinių bendrovių įstatymo suvestinė redakcija (e-Seimas)

---

Kaip TRINITI gali padėti?

Planuojate pritraukti investuotojų, keisti bendrovės kapitalo struktūrą ar išlaikyti verslo kontrolę? TRINITI įmonių teisės ir įsigijimų bei susijungimų (M&A) komanda konsultuoja Lietuvos ir tarptautines bendroves akcijų išleidimo, akcininkų teisių, investavimo sandorių ir įmonių valdymo klausimais.

Padedame įvertinti daugiabalsių akcijų taikymo galimybes, parengti bendrovės įstatus ir akcininkų sutartis, suplanuoti kapitalo pokyčius bei užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą.

Aiškūs teisiniai sprendimai padeda užtikrintai pritraukti investicijas ir judėti pirmyn.