„Delfi“ tyrimo metu paaiškėjus, kad buvo pasisavinti Lietuvos keliautojų duomenys, kurie pateko į rusų juodąją rinką, aiškėja, kad institucijoms apie įtarimus buvo pranešta dar rugsėjo viduryje. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija skelbia pradėjusi tyrimą, o Valstybės saugumo departamentas imasi galimų sąsajų su Rusija vertinimo.
TRINITI partnerė, Reguliacinės teisės praktikų grupės ir Technologijų teisės praktikos vadovė, sertifikuota duomenų apsaugos pareigūnė Aurelija Rutkauskaitė portalui komentuoja, jog „Tokių atvejų, kai duomenys atsiduria tamsiajame internete, yra daug, o dalis panašių duomenų ten jau seniai cirkuliuoja. Kiek tai susiję su nacionaliniu saugumu, turėtų vertinti atsakingos institucijos. Žmogui realiausia grėsmė yra socialinė inžinerija. Turint vardą, gimimo datą, telefono numerį ir žinant, kur bei kada žmogus keliavo, galima parengti labai įtikinamą skambutį, SMS ar el. laišką, pavyzdžiui, „kelionių agentūros vardu“ dėl „grąžinamų pinigų“, – komentare dėstė ji.
Todėl kurį laiką reikėtų būti budresniems. „Neskubėkite spausti nuorodų, nesakykite kodų ir neatlikite mokėjimų, kol nepatikrinote, kas iš tikrųjų kreipiasi. Jei neramu dėl nutekėjusių paso duomenų, verta apsvarstyti ir dokumento pakeitimą“, – patarė ekspertė. „Jeigu duomenys nutekėjo iš paslaugų teikėjo, kuris veikė tik pagal valdytojo nurodymus, valdytojas vis tiek neatsikrato atsakomybės. Jis turėjo pasirinkti patikimą partnerį ir užtikrinti tinkamas apsaugos priemones“, – atkreipė dėmesį ji. Kol kas nėra oficialiai institucijų patvirtintos informacijos apie duomenų nutekinimo mastą, jų pasisavinimo būdą ar kitų detalių.
Anot Aurelijos, BDAR numato saugojimo trukmės apribojimo principą: duomenys saugomi ne ilgiau, nei reikia tikslui pasiekti. Jeigu nutekintuose įrašuose yra informacijos apie keliones nuo 2012 metų, tikėtina, kad įmonė tiesiog neturėjo duomenų saugojimo ir naikinimo tvarkos.
Visą Delfi tyrimą ir pilną Aurelijos komentarą skaitykite čia.
