Finansų ministerija skelbė, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios verslui palankesni projektų įgyvendinimo reikalavimai, taikomi iš ES investicijų programos 2021–2027 m. ir „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų finansuojamiems projektams.

Iki šiol daugelį įmonių apsunkindavo lėti sprendimai, griežta projektų priežiūra, kuri vistiek neapsaugodavo nuo finansinių korekcijų, taikomų net dėl formalių pirkimų pažeidimų. Dėl to dalis įmonių arba prarado entuziazmą naudotis ES investicijomis arba susidurdavo pasekmėmis, kurių finansinė kaina nusverdavo ES investicijų prasmę. Vis dėlto, šioje temoje yra šiek tiek verslui gerų žinių.

Kas keičiasi nuo 2026 m.?

Mažiau formalumų pirkimuose

Nebereikės rengti pirkimų dokumentų, skelbti kvietimų ar vertinti tiekėjų kvalifikacijos. Platesnės žodinių pirkimų sutarčių sudarymo galimybės mažos vertės atvejais.

Vieno etapo patikra vietoje dviejų

Atsisakoma išankstinės patikros, išskyrus atvejus, kai projektas finansuojamas Europos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Visais kitais atvejais, lieka tik paskesnė pirkimų patikra, atliekama jau po pirkimo sutarties sudarymo, siekiant įvertinti ES lėšų tinkamumą finansuoti.

Tai sumažins biurokratiją, tačiau padidins riziką – klaidos bus nustatomos tada, kai jų ištaisyti nebeįmanoma. Nustačius neatitikimus šiame etape, finansinių korekcijų rizikas valdyti jau per vėlu. Paskutinis šansas – teisminis ginčas siekiant sumažinti ar panaikinti pritaikytas finansines korekcijas (ką padaryti verslui pastaruoju metu sekasi vis dažniau).

Naujos pareigos projektų vykdytojams

• kasmet įsivertinti, ar netapo perkančiąja organizacija (pagal pakankamai sudėtingai praktikoje aiškinamus ir taikomus Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus perkančiosios organizacijos sąvokos kriterijus)
• kilus abejonių, kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl statuso išaiškinimo
• pildyti privačių interesų deklaraciją
• užtikrinti perkamo objekto kainos racionalumą ir atitiktį rinkos kainai – praktiškai tai reiškia pareigą atlikti realų rinkos kainų tyrimą (gauti komercinius pasiūlymus ir pan.) ir tokią medžiagą išsisaugoti ateičiai.

Daugiau kontrolės

Nepaisant aptartų palengvinimų ir lankstumo, ministerija žada daugiau dėmesio skirti projektų lėšų racionalumui – rinkos kainų pagrindimui, interesų konfliktams ir projekto vykdytojo statuso vertinimui. Tai reiškia, kad nors procedūrų mažiau, vertinimas taps griežtesnis turinio požiūriu.

Pavyzdžiui, interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai įmonės vadovas, asmenys, atsakingi už įsigijimus ar vykdantys pirkimo sutartis turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokį asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui. Paprastai tariant – situacija, kai įsigijimas vykdomas iš su įmonės vadovu susijusio asmens, galėtų būti laikoma interesų konfliktu.

Interesų konfliktams valdyti ir kontroliuoti nustatyta papildoma pareiga įmonės atsakingiems asmenims –  deklaruoti privačius interesus užpildant patvirtiną viešųjų ir privačių interesų deklaracijos formą. Iki šiol tokios pareigos nebuvo ir šiuo aspektu verslui nustatoma analogiška pareiga kaip ir perkančiosioms organizacijoms jau taikomai interesų deklaravimo pareigai.

Žinoma, interesų konfliktų situacijoms ir asmenų sąsajoms nustatyti priežiūros institucijos turi ir papildomų įrankių, tad vien deklaracijos turiniu vertinimas neapsiriboja.

Įsigyto objekto rinkos kainą priežiūros institucijos vertins pagal pasitvirtintas rinkos kainos nustatymo gaires, o rinkos kainą viršijančią ES lėšų dalį teks grąžinti.

Informacijos apie tikruosius lėšų gavėjus kaupimo, saugojimo ir perdavimo pareiga

Aktualus išlieka ir jau anksčiau numatytas reikalavimas projektų vykdytojams rinkti ir saugoti projekto lėšų gavėjo tikrojo savininko arba prekių, paslaugų tiekėjo, darbų rangovo ar jų subtiekėjų (subrangovų), jei jie užsieniečiai (fiziniai asmenys), vardą, pavardę, gimimo datą ir šiuos duomenis nurodyti administruojančiai institucijai bei užtikrinti jų teisingumą.

Galimybės ir priemonės įgyvendinti šį reikalavimą lieka ribotos (turint omenyje įmonių nenorą atskleisti šią informaciją bei sunkumus nustatyti sudėtingų įmonių grupių tikruosius savininkus). Kaip žinia, su projekto išlaidų dokumentais susijusios audito sekos tinkamas neužtikrinimas taip pat gali lemti neigiamas finansines pasekmes (korekcijas) projekto vykdytojui.

Pristatydama nuo 2026 m. įsigaliojusius pakeitimus Finansų ministerija neatmetė galimybės grįžti prie anksčiau galiojusių reikalavimų, jeigu nauja tvarka bus piktnaudžiaujama.

Taigi, nauji verslo prioritetai:

• užtikrinti projektų išlaidų racionalumą – įsigijimų atitiktį rinkos kainai
• įsivertinti savo, kaip pirkėjo statusą (perkančioji arba neperkančioji organizacija) kiekvienų projekto įgyvendinimo metų pradžioje ir galimą statuso pokytį metų eigoje
• iš anksto deklaruoti privačius interesus
• kaupti ir saugoti duomenis apie tikruosius projekto lėšų gavėjus, juos pateikti atsakingai administruojančiai institucijai

Verta nepamiršti, kad projektų įgyvendinimą administruojančios institucijos (agentūros) yra tik pirminis projektų išlaidų vertinimo lygmuo. Šiame procese taip pat dalyvauja ir konkretaus projekto išlaidas papildomam pakartotiniam vertinimui gali atsirinkti ir kiti subjektai: ES investicijų audito institucija (Finansų ministerija), Europos Komisija, Europos Audito Rūmai.

Šios institucijos, siekdamos įvertinti agentūrų atliekamos ES investicijų panaudojimo priežiūros kokybę, jų veiklos vertinimą atlieka pakartotinai tikrindamos atrinktų (jau agentūrų vertintų) projektų išlaidas.

Tad vien pirminio lygmens priežiūros institucijos (agentūros) teigiamos išvados dėl projekto išlaidų tinkamumo ir teisėtumo dar nereiškia, kad išlaidų vertinimas negali pasikeisti ir lemti korekcijų, pakartotinį jų tikrinimą atlikus kituose priežiūros lygmenyse.

Kilus klausimams dėl ES lėšomis finansuojamų projektų vykdymo ar sankcijų taikymo – kviečiame pasitarti su mūsų kontoros profesionalais, šioje srityje turinčiais ilgametę patirtį.