Privilegijuotųjų akcijų institutas Lietuvoje egzistuoja nuo pat pirmojo ABĮ įsigaliojimo 1990 m., tačiau buvo retai taikomas praktikoje galimai dėl teisinių suvaržymų ir neapibrėžtumo.
Tikimasi, kad šie pakeitimai turės teigiamą poveikį startuoliams pritraukiant investicijas, jų vystymuisi, nes investuotojai dėl įvairių priežasčių dažnai nori turėti privilegijuotąsias, o ne paprastąsias akcijas, pavyzdžiui, kad būtų geriau apsaugoti nei įmonių steigėjai ir darbuotojai įmonės nemokumo atveju.
Iki 2023-04-30 galiojusioje ABĮ 42 str. 7 d. buvo nurodoma, kad privilegijuotosios akcijos gali būti su kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu, su balso teise ar be balso teisės. Atitinkamai, praktikoje buvo laikoma, kad privilegijuotosios akcijos gali būti tik minėtų keturių klasių, ir trūko aiškaus reguliavimo numatančio, kad gali būti išleidžiamos ir kitos apimties teises suteikiančias privilegijuotosios akcijos.
Atlikus Įstatymo pakeitimus, minėtos keturios klasės išlieka, bet nuo 2023-05-01 taip pat atsirado galimybė tiek AB, tiek UAB išleisti ir kitokias pagal suteikiamas teises privilegijuotąsias akcijas, jeigu tokia galimybė yra numatyta bendrovės įstatuose. Su įsigyjamomis skirtingų klasių privilegijuotosiomis akcijomis, akcininkai galės įgyti skirtingas finansines, balsavimo, administracines teises, jos galės būti nuolatinės arba laikinos, ir pan. Bendrovės, kuri išleidžia privilegijuotąsias akcijas, įstatuose turi būti nustatytas konkretus (nekintamas) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės, arba jo apskaičiavimo tvarka.
Taigi, atsižvelgiant į naująjį reglamentavimą, akcijų klases galima būtų apibrėžti kaip bendrovės įstatuose nurodytas akcijų grupes, jų savininkams suteikiančias tam tikrą konkrečioje klasėje vienodų teisių (ir pareigų) derinį.
Nors Įstatymo pakeitimais dabar yra numatyta galimybė įstatuose nustatyti skirtingas privilegijuotųjų akcijų klases ir jų suteikiamas teises, toks teisių priskyrimas skirtingoms privilegijuotųjų akcijų klasėms nėra absoliutus. Reikia nepamiršti ir bendrųjų ABĮ 15 str. 1 d. 7 p. bei 16 str. 2 d. nuostatų, pagal kurias bendrovės įstatuose gali būti nustatomos tik kitos neturtinės teisės, o turtinės negali būti nustatomos kitokios negu įstatymuose, t. y. suteikiančios kitokias negu ABĮ (pirmiausia ABĮ 15 str.) numatytas turtines teises.
Taip pat, įstatuose nustatant skirtingų akcijų klasių suteikiamas teises, reikėtų nepamiršti ABĮ 14 str. 1 d. numatyto bendrojo principo, kad ABĮ ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais. Pavyzdžiui, nors privilegijuotosios akcijos gali būti be balso teisės, bet įstatyme nėra numatyta galimybė visiškai nenumatyti dividendo, nebent susiduriama su ABĮ 60 str. 4 d. numatytu atveju kai akcija ne visiškai apmokėta ir apmokėjimo terminas yra pasibaigęs.
Bendrovėje gali būti išleistos didesnės nominalios vertės privilegijuotosios akcijos su balso teise, kurios visuotiniuose akcininkų susirinkimuose atitinkamai suteiks ir didesnes balsavimo teises, nes, pagal ABĮ 42 str. 1 d., vienodos nominalios vertės reikalavimas numatytas tik paprastosioms akcijoms, o ABĮ 17 str. 2 d. . aprašyta balsų apskaičiavimo formulė taip pat implikuoja, kad privilegijuotosios akcijos galėtų būti didesnės nominalios vertės.
Iki šiol privilegijuotosios akcijos galėjo sudaryti ne didesnę kaip 1/3 įstatinio kapitalo dalį, o dabar – privilegijuotosios akcijos be balso teisės negali sudaryti daugiau kaip 1/2 įstatinio kapitalo dalies.
Diskutuojant dėl pakeitimo buvo pateikti argumentai, kad, jei investuojama į startuolius, tai už suteiktą investiciją dažnai norima gauti privilegijuotąsias akcijas ar akcijas, suteikiančias specialiąsias teises atskiriems investuotojams, todėl tokių akcijų dalį kapitale reikėtų ne riboti, o kaip tik didinti. Pavyzdžiui, Latvijoje ribojimų dėl privilegijuotųjų akcijų dalies kapitale nėra, o Estijoje yra ribojimas iki 1/3 kapitalo dalies, tačiau tik atvirosiose bendrovėse (AS).
Dabar bendrovės privilegijuotosios akcijos galės būti konvertuotos į paprastąsias akcijas arba kitos klasės privilegijuotąsias akcijas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, jeigu kvalifikuota balsų dauguma šiam sprendimui balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcijų savininkai. Pagal ankstesnį reglamentavimą, privilegijuotąsias akcijas iš pradžių reikėjo konvertuoti į paprastąsias akcijas ir paskui papildomu sprendimu išleisti kitos klasės privilegijuotąsias akcijas.
Bendrovės privilegijuotosios akcijos konvertuojamos vadovaujantis visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintu akcijų konvertavimo tvarkos aprašu. Kai konvertuojamos ne visos visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą konvertuoti privilegijuotąsias akcijas į kitos klasės akcijas, sprendime numatytos akcijos ir šiame visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime buvo numatyta tokia galimybė, bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) bendrovės įstatuose turi atitinkamai pakeisti akcijų skaičių pagal klases ir (ar) nominalią vertę ir pateikti pakeistus įstatus juridinių asmenų registro tvarkytojui. Konvertuodama privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu į paprastąsias, taip pat į kitos klasės privilegijuotąsias akcijas su nekaupiamuoju dividendu, bendrovė turi visiškai atsiskaityti su privilegijuotųjų akcijų savininkais arba įsipareigoti įsiskolinimą padengti ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų pabaigos.
Tokios privilegijuotųjų akcijų konvertavimo galimybės sudarys sąlygas operatyviai atsižvelgti į investuotojų poreikius, esant būtinybei keisti jų turimų privilegijuotųjų akcijų suteikiamas teises, pavyzdžiui, dėl iškilusių interesų konfliktų, pasitraukimo (angl. „exit“) metu atsiradusių išlaidų ir pan., kas dažnai pasitaiko rizikos kapitalo investuotojų atveju. Privilegijuotųjų akcijų suteikiamų teisių turinį taip pat gali reikėti keisti siekiant padidinti dalyvavimą bendrovės valdyme, pavyzdžiui, turimas privilegijuotąsias akcijas konvertuojant į paprastąsias.
Šis Įstatymo pakeitimais įgyvendintas privilegijuotųjų akcijų reguliavimo laisvėjimas yra ypatingai aktualus startuoliams, kurie dabar investuotojams galės pasiūlyti įvairesnes mokėtinų dividendų apskaičiavimo formules pagal gautos investicijos dydį, tam tikrą investuotojo statusą, sutartas investavimo sąlygas, pageidavimus ir kt.