Klientės, vadovaudamosi su užsakovu sudarytomis sutartimis, teikė užsakovui sutartyse numatytas ekspertines konsultavimo paslaugas numatytą valandų kiekį numatytu laikotarpiu ir pareikalavo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Užsakovas atsisakė apmokėti už dalį klienčių suteiktų paslaugų, teigdamas, kad klientės buvo įsipareigojusios suteikti ne paslaugas, o atlikti rangos darbus ir perduoti (pasiekti) konkretų darbų rezultatą, kad klientės neatliko sutartimis prisiimtų visų rangos darbų ir neperdavė tinkamo darbų rezultato, kad užsakovas sutartis su klientėmis vienašališkai nutraukė iki atsiskaitymo, todėl nebeturi pareigos atsiskaityti, kad atliktas klienčių darbas yra su esminiais trūkumais, kurių ištaisymui užsakovas patyrė išlaidų, kurias užsakovas byloje pateiktu priešieškiniu prašė priteisti iš klienčių.

Tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas sutiko su ieškovių argumentais, kad nagrinėjamu atveju šalys susitarė ne dėl konkretaus rezultato pasiekimo, bet dėl konkretaus paslaugų kiekio teikimo, t. y. kad nagrinėjamo ginčo atveju tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai, ir kad užsakovui vienašališkai nutraukus sutartis su ekspertėmis tai neatleido užsakovo nuo pareigos apmokėti ekspertėms už iki sutarties nutraukimo atliktus darbus. Išanalizavę ir įvertinę bylos duomenų visumą, teismai nusprendė, kad klientės tinkamai įvykdė savo sutartines prievoles užsakovui, o užsakovas neįrodė, jog klientės paslaugas pagal šalių sudarytas sutartis suteikė nekokybiškai.