Testamento sudarymas – ne pasaulio pabaiga. Sudėliodami mintis ir planus tai dienai, kai jo prireiks, Jūs tiesiog rūpinatės savo palikimu ir realistiškai žvelgiate į ateitį. Jei Jūsų netenkina ankstesnėje dalyje minėtas paveldėjimas pagal testamentą, svarbu atsižvelgti į kelis svarbius testamento sudarymo aspektus, kad suprastumėte, kaip gali atrodyti toks dokumentas.
Jei norima įpėdiniams palikti konkretų turtą, jį būtina detalizuoti (nurodyti nekilnojamojo turto unikalius numerius, transporto priemonių valstybinius numerius ir identifikavimo numerius, banko sąskaitų numerius bankuose, kuriose esančios lėšos paliekamos konkretiems asmenims, konkrečius meno kūrinius (pavadinimus, autorius, datas) ir pan.). Paliekant nekilnojamąjį turtą, jis testamente identifikuojamas unikaliu numeriu, įrašytu Nekilnojamojo turto registre, todėl palikti atskiras nekilnojamojo daikto patalpas (neturinčias unikalaus numerio Nekilnojamojo turto registre) nėra galima.
Sunkumų gali kilti, kai paveldimi grynieji pinigai. Notaras turi įsitikinti tokių pinigų nuosavybe ir nuosavybės teisėtumu. Nesant tokių įrodymų, paveldėjimo liudijimo nebus galima gauti. Todėl iš esmės bet koks grynųjų pinigų paveldėjimas yra apsunkintas.
Testamente galima nurodyti ir kitokias sąlygas:
- sąlygas dėl laidojimo būdo ir vietos (tačiau potencialūs įpėdiniai apie tokias sąlygas turėtų žinoti iš anksto);
- testamentinę išskirtinę – įpareigoti paskirtą įpėdinį įvykdyti kokią nors prievolę vieno ar kelių asmenų naudai, tačiau neviršijant paveldimo turto vertės;
- sąlygas, kurias įpėdiniai ar testamentinės išskirtinės gavėjai privalo įvykdyti, kad galėtų paveldėti.
Testamentu turtas (visas, jo dalis ar konkretūs daiktai) gali būti paliekamas visuomenei naudingiems ir labdaros tikslams. Tokio turto įpėdiniu gali būti paskirtas juridinis asmuo, kuris bus įsteigtas vykdant testatoriaus valią. Tokį juridinį asmenį įsteigti testatorius gali įpareigoti įpėdinį arba testamento vykdytoją. Jeigu visuomenės poreikis, kuriam buvo skirtas turtas, pasibaigė arba turto negalima panaudoti testamente nurodytam tikslui ir nėra testatoriaus nurodymų, ką tokiu atveju daryti su turtu, tokio turto tolesnio panaudojimo klausimą sprendžia palikimo atsiradimo vietos teismas. Toks turtas turi būti panaudotas panašiems tikslams į tuos, kuriuos nurodė testatorius.
Jeigu yra paveldimas turtas, kurį valdyti reikia konkrečių žinių ir sugebėjimų, o testatorius žino, kad įpėdinis jų neturi, testatorius gali paskirti vieną ar kelis testamento vykdytojus. Taip pat testatorius gali paskirti antrinį testamento vykdytoją, jeigu pirmasis vykdytojas negalėtų vykdyti savo pareigų. Šiuo atveju reikalaujama, kad būtų antrinio vykdytojo sutikimas, jo išreikštas įraše pačiame testamente arba prie testamento pridėtame pareiškime. Turto palikėjas gali pavesti testamento vykdytojui valdyti priimtą palikimą nustatyta tvarka, nepaskirdamas jokių kitų įpareigojimų, arba pavesti valdyti palikimą, įvykdžius kitus testatoriaus pavedimus. Testamente gali būti nustatyta tokio valdymo trukmė, nurodant konkretų terminą arba tam tikrą įvykį (suėjimas įpėdiniui tam tikro amžiaus, įpėdinio mirtis, santuoka ir pan.). Toks terminas negali būti ilgesnis kaip dvidešimt metų nuo palikimo atsiradimo dienos.
Jeigu testatorius nepaskyrė testamento vykdytojo arba paskirtas testamento vykdytojas ar įpėdinis negali atlikti savo pareigų, palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismas skiria palikimo administratorių, kuris atlieka visus veiksmus, reikalingus testamentui įvykdyti.