Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) įpareigoja pirkimus vykdyti per CPO LT centralizuotų viešųjų pirkimų katalogą , jei jame pateikta pasiūla atitinka pirkėjo poreikius ir nėra galimybės pirkimo įvykdyti efektyvesniu būdu racionaliai naudojant lėšas. Įvykdžius pirkimą per CPO LT katalogą, laikoma, kad įsipareigojimai pagal VPĮ yra įvykdyti.
Ir išties, pirkti per CPO yra pakankamai patogu, greita, mažiau atsakomybės už pirkimo procedūrų pažeidimus (nors šių ir pasitaiko), belieka pateikti užsakymą ir laukti sugeneruotos sutarties pasirašymui.
Tačiau ar visada pirkimas per CPO LT katalogą automatiškai yra efektyvus ir lėšos naudojamos racionaliai?
Iš tiesų to niekas nevertina. Priežiūra susijusi su nepirkimo per CPO priežasčių vertinimu, nevertinant, kodėl laikoma, kad pirkimą vykdant ne per CPO nebūtų pasiektas efektyvesnis ir racionalesnis rezultatas.
VPĮ nustatyta pirkimo per CPO LT teisėtumo prezumpcija galioja ir tais atvejais, kai CPO LT katalogo modulyje tėra vienintelis tiekėjas, nors rinkoje jų daug.
Pavyzdžiui, Valstybės kontrolės 2024 m. pabaigoje atlikto CPO LT veiklos, vykdant pirkimus, audito rezultatų duomenimis, vaistinių preparatų modulyje audituojamu laikotarpiu 1 tiekėjas buvo 197 vaistinių preparatų techninėse specifikacijose iš 1 763.
Kituose moduliuose, kurie sukurti dinaminės pirkimo sistemos (DPS) pagrindu, nors juose prisijungusių yra daugiau nei 1 tiekėjas, imant atskiras prekių ar paslaugų specifikacijas, atvejų, kai nurodytas tiekėjų skaičius yra 0, nustatyta 0,8 tūkst., o kai nurodytas tiekėjų skaičius 1 – 0,7 tūkst.
Natūraliai kyla klausimai – ar tokie moduliai (specifikacijos), kuriuose neužtikrinama net minimali konkurencija, neturėtų būti panaikinti kaip nepasiteisinę, o DPS laikoma nesukurta? Ar pirkimo procedūros tikslas beliko tik formalus sutarties sudarymas?
Vieno tiekėjo pirkimai yra viena dažniausių viešųjų pirkimų bendruomenėje aptariamų temų.
Viešųjų pirkimų politiką formuojanti ir įgyvendinanti institucijos tokius pirkimus įvardija kaip įsišaknijusią problema, kurią reikia spręsti, ypač, kai vidutinis pasiūlymų skaičius visuose pirkimuose Lietuvoje vidutiniškai sudaro ~2, į šią statistiką nesumuojant mažos vertės pirkimų, kuriuose tendencingai vyrauja vienas tiekėjo pirkimai. Tuo tarpu centralizuotuose pirkimuose mėgaujamės vieno tiekėjo prabanga.
Turime paradoksalią situaciją, kai viena vertus valstybės lygmeniu siekiame spręsti vieno tiekėjo problemą, kita vertus – turime įstatymu sudarytas sąlygas šiai problemai toliau vystytis centralizuotų pirkimų pagalba.
Dar blogiau, kai tokia tiekėjų skaičiaus situacija susiklosto ne natūraliai (pvz. dėl tiekėjų pasyvumo), bet prie to prisideda CPO DPS sąlygos, užkertančios kelią tiekėjams papulti į DPS ir konkuruoti konkrečiuose pirkimuose kataloge. Pavyzdžiui rengiant technines specifikacijas medicininiams prietaisams yra sudaromos sąlygos konkretiems tiekėjams gauti visus užsakymus, eliminuojant jiems konkurenciją.
Štai ir dabar, CPO LT katalogą perkėlus į naująjį CPO IS, galime matyti, kad didžiojoje dalyje medicininių prietaisų modulio specifikacijų yra tik vienas tiekėjas, kuriam be jokios konkurencijos gali būti skiriama sutartis, o pirkimas pagal VPĮ bus laikomas įvykdytu tinkamai.
Kur šios problemos šaknys?
Problemos priežastys yra įvairios, pradedant nuo netinkamo DPS specifikacijų nustatymo, baigiant pradėtomis, gerai skambančiomis, bet iki galo neužbaigtomis iniciatyvomis.
Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sektoriaus įsigijimų kontekste, Vyriausybės nutarimu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) su Ekonomikos ir inovacijų ministerija įpareigotos priimti sprendimus dėl SAM pavaldžių perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų organizacijų, kuriose SAM įgyvendina dalininko teises ir pareigas, viešųjų pirkimų vykdymo per CPO.
SAM, siekdama, be kita ko, spręsti viešuosiuose pirkimuose korupcijos pasireiškimo problemas, kurioms įtakos, taip pat turi ir netinkamas techninių specifikacijų parengimas, t. y., kai jos per daug detalios, pritaikytos konkrečiai įrangai ar prekei, nusprendė siekti, kad iki 2027 m. visi šių perkančiųjų organizacijų pirkimai (išskyrus mažos vertės) būtų vykdomi per CPO LT arba centralizuotai savivaldybės lygmeniu. Tam SAM buvo pasitvirtinusi įstaigų pirkimų centralizavimo planą pamečiui.
SAM yra patvirtinusi ir korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje planą, kurį įgyvendinant, SAM, jai pavaldžios ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, be kita ko, vykdo viešųjų pirkimų rodiklių stebėseną pagal VPT švieslentės duomenis (https://vpt.lrv.lt/lt/statistika-ir-analize/pirkimu-vykdytoju-zemelapis-svieslente-1/), siekiant skaidresnių ir racionalesnių (kainos atžvilgiu) pirkimų.
Iš esamos tiekėjų konkurencinės aplinkos CPO IS kataloge akivaizdu, kad jokia reali stebėsena nėra vykdoma. Arba jei ir vykdoma, išvados nėra daromos.
Tačiau sveikatos apsaugos sistemos įsigijimai – tik pavyzdys. Tiekėjų konkurencijos problema yra platesnė ir liečia žymiai platesnį spektrą prekių, paslaugų, darbų.
Kaip žinia, CPO LT DPS galioja ilga laiką ir prie jų gali prisijungti vis nauji tiekėjai, pretenduojantys į konkrečių pirkimų sutarčių sudarymą, tačiau tendencijos rodo, kad ilgas DPS galiojimo laikas reikšmingai tiekėjų skaičiaus nedidina, reiškia problema – DPS sukūrimo sąlygose, o dažniausiai – techninėse specifikacijose.
Valstybės kontrolė CPO LT veiklos audito rezultatuose padarė aiškią išvadą, kad kiekvienais metais kuriami vis nauji katalogo moduliai leidžia didinti pasiūlą pirkėjams, bet kartu turi ir neigiamą pusę – neužtikrinus plataus tiekėjų įsitraukimo, daugėja vieno tiekėjo pirkimų, todėl daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ne tik naujų modulių kataloge kūrimui ir pasiūlai, bet ir konkurencijos užtikrinimui esamuose moduliuose.
Ir tą padaryti, mano galva, nėra sudėtinga. VPT viešai skelbiami duomenys apie sudarytas sutartis ir atitinkamą pirkimo objektą pasiūliusius tiekėjus. Tiekėjų apklausa apie jų apsisprendimo nedalyvauti ar negalėjimo dalyvauti CPO LT kataloge priežastis galėtų duoti stimulą spręsti esamų modulių konkurencijos problemą ir jos priežastis.
Esamos sąlygos tiesioginių sutarčių su konkrečiais tiekėjais sudarymui neužtikrina nei pirkimų efektyvumo, nei racionalaus lėšų naudojimo, nei juo labiau skaidrumo. Centralizavimo įrankis yra naudingas ir stiprus, tačiau tiekėjų konkurencijos ir vieno tiekėjo pirkimų problemos sprendime tikrai galima padaryti daugiau.
