Viešųjų pirkimų skaidrumas yra esminis veiksnys, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Apžvelkime, kaip neviešinama informacija gali pakenkti tiek rangovams, tiek subrangovams ir kodėl didesnis viešumas yra naudingas visiems dalyviams.
Ne(viešumo) kaina viešuosiuose pirkimuose:
- Nereikalaudami išviešinimo, subrangovai kenkia sau, o jų neviešinantys rangovai – sau.
- Viešųjų pirkimų ginčuose CVPIS’e galima rasti daug naudingos informacijos.
- Iš kitos pusės, fragmentiškas pasiūlymų informacijos, sutarčių pakeitimų viešinimas vis dar yra problema (galbūt nesąmoningai tuos sutarčių pakeitimus pamirštama viešinti, bet vis tiek).
- Sužinojus, kokį gamintoją, modelį, komplektaciją pirkime siūlo konkurentas, kartais tampa nesunku pagrįsti konkurento pasiūlymo neatitikimą.
- Gausi, ko paklausi. Deja, tiesiog paprašius susipažinti su laimėjusiu pasiūlymu, dažnu atveju jo tikslinimo duomenų perkančioji organizacija savo iniciatyva nepateiks. Taigi, geriausia iškart tikslingai prašyti susipažinti ne tik su laimėjusiu pasiūlymu, bet ir su jo tikslinimo/paaiškinimo dokumentais (jei tokie buvo).
- Iš perkančiosios organizacijos perspektyvos žiūrint, informacijos susipažinimui norisi duoti mažiau (net ne dėl to, kad būtų ką slėpti). Visgi, dedant ant stalo susipažinimui viską, net jei kiti tiekėjai ras problemų, geriau jas rasti anksčiau, nei vėliau brangiai kainuojančiame ginče.
Būtent viešumo ir paslapčių tema buvo įkvėpimas mano komandos pastarųjų kelių mėnesių rubrikai „(Ne)viešos viešųjų pirkimų paslaptys“. Išnarpliojome 14 paslapčių ir baigiame pirmąjį sezoną.
