Tai galiu ar negaliu mokėti kreditoriams esant lėšų trūkumui? O jei galiu, tai kuriems?
Praeitoje publikacijoje pasidalinau 5 dažniausiai pasikartojančiomis klaidomis, kurias padarius buvę vadovai rizikuoja sulaukti ieškinių jų atžvilgiu.
Tarp įvardintų klaidų nebuvo paminėtas atsiskaitymas su kreditoriais suteikiant kuriam nors iš kreditorių prioritetą.
Vadovų, susiduriančių su finansiniais sunkumais, gyvenimas nėra lengvas. Dažnai jiems tenka spręsti sudėtingus klausimus, kaip elgtis su atsiskaitymais, kai trūksta lėšų. Ar reikėtų atsiskaityti su tais kreditoriais, kurie garsiausiai reikalauja savo pinigų? O gal prioritetą teikti tiems, su kuriais palaikomi geri santykiai? O gal mokėti tiems, kurie labiau patinka? O gal su visais, bet po truputį?
Atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo klausimas vadovams, kurių vadovaujama bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, yra ir turėtų būti ypatingai svarbus dėl galimų neigiamų (ir vėliau brangiai kainuosiančių) teisinių pasekmių, kai yra nesilaikoma atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos ir bendrovė galiausiai bankrutuoja.
Todėl kiekvienos bendrovės vadovui derėtų žinoti, kaip teisingai elgtis atsiskaitant su kreditoriais sutrikus piniginiams srautams.
Kokia yra teisinga atsiskaitymo tvarka?
Lietuvoje Civilinis kodeksas griežtai reglamentuoja atsiskaitymų eiliškumą, kai lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pirmąja eile bendrovės privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo. Antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile – atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti. Ir galiausiai, penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.
Atsiskaitymų tvarkos pažeidimo klaidos kaina: teisinės pasekmės ne tik vadovui, bet ir kreditoriui, su kuriuo atsiskaitoma
Pažeidus įstatyme numatytą atsiskaitymų tvarką gali kilti šios neigiamos teisinės pasekmės:
1. Kreditoriui atliktas mokėjimas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kreditorius, kuriam mokėjimas buvo atliktas, gali būti įpareigotas grąžinti gautas iš skolininko lėšas;
2. Bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, kas atveria kelia vadovo asmeninės atsakomybės taikymui ir vadovui gali tekti asmeniškai atlyginti žalą kreditoriams;
3. Bendrovės vadovui gali tekti atlyginti žalą asmeniškai kreditoriui, jei vadovas, atsiskaitydamas su kitu kreditoriumi, tyčia siekė pažeisti to kreditoriaus interesus, klaidindamas jį, teikdamas apgaulingą informaciją ir pan.;
4. Bendrovės vadovui gali būti taikoma administracinė atsakomybė ir skiriama bauda nuo 1 400 EUR iki 3 000 EUR;
5. Bendrovės vadovui gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, jei padaroma didelė žala (šiuo metu 22 000 EUR).
Įvertinus galimas pasekmes nesilaikant atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, vadovams būtina tinkamai įvertinti, kuriems kreditoriams mokėjimus atlikti galima. Apdairesni turėtų būti ir pernelyg džiaugtis gautais mokėjimais neturėtų ir tie kreditoriai, su kuriais skolininkas, turintis finansinių sunkumų, atsiskaito ir kurie gali net neįtarti apie tai, kad jo skolininkas susidūrė su sunkumais.
Pastebėtina dar tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka taikytina bendrovių, susidūrusių su finansiniais sunkumais atveju, o ne nemokių bendrovių atžvilgiu, kai yra aišku, kad bendrovė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovei tapus nemokia įsijungia kreditorių lygiateisiškumo principas ir specialiame įstatyme numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Todėl dalis aukščiau nurodytų neigiamų teisinių pasekmių nebūtų taikomos, nustačius, kad atlikdama mokėjimą bendrovė buvo nemoki.
O kur verslo logika ir siekis užtikrinti veiklos tęstinumą?
Griežtas atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos laikymasis gali pasirodyti kaip geriausia išeitis siekiant išvengti atsakomybės. Tačiau neabejoju, kad kiekvienas vadovas paklaustų, o kur verslo logika? Kaip esant tokiam reglamentavimui užtikrinti veiklos tęstinumą? Juk verslo logika reikalauja, kad vadovai ne tik galvotų apie įstatymus, bet ir ieškotų sprendimų, kurie padėtų bendrovei išlikti. Kartais atsiskaitymas su pasirinktu kreditoriumi, net kai kiti laukia savo eilės, gali būti vienintelis būdas išvengti veiklos žlugimo.
Įsivaizduokite bendrovę, kuri užsiima kažkokio produkto gamyba. Bendrovė yra skolinga tiekėjams, kurie tiekia žaliavas, be kurių ji negali gaminti savo produkcijos. Jei bendrovė neatsiskaitys su šiais tiekėjais, ji negaus žaliavų ir negalės gaminti produkcijos, kurią pardavus generuojamos pajamos, be kita ko, atsiskaitymui su tais pačiais tiekėjais bei kitais kreditoriais. Nors teisės aktai reikalauja laikytis atsiskaitymo eiliškumo, vienintelė racionali išeitis tokiu atveju siekiant išvengti bankroto bei toliau vykdyti veiklą, kuri užtikrintų atsiskaitymą su visais kreditoriais, gali būti tų kreditorių, nuo kurių priklauso veiklos tęstinumas ir atsiskaitymo su visais kreditoriais galimybė, reikalavimų tenkinimas.
Taigi, griežtas atsiskaitymo tvarkos laikymasis gali lemti nepageidaujamus rezultatus, tokius kaip veiklos nutraukimas ar net bankrotas. Verslo pasaulyje svarbu gebėti priimti protingus sprendimus, kurie užtikrintų veiklos tęstinumą ir ilgalaikę sėkmę. Jokiu būdu nerekomenduoju nesilaikyti įstatymų, tačiau vadovus kviečiu ieškoti balanso tarp įstatymų laikymosi ir siekio užtikrinti veiklos tęstinumą, kuris apsaugos ir nuo atsakomybės. Tuo atveju, jei dėl susiklosčiusių aplinkybių siekiant užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą ir ilgalaikėje perspektyvoje atsiskaityti su visais kreditoriais būtų sprendžiama prioritetą suteikti kuriems nors iš kreditorių, siūlymas vadovams yra:
1. Sudaryti kreditorių sąrašą. Suskirstykite kreditorius pagal eilę ir mokėjimo terminus;
2. Vesti derybas: Ypač su pirmesnės eilės kreditoriais, dėl mokėjimo terminų nukėlimo ar skolos išdėstymo. Nesileiskite į konfliktus – dialogas visada yra geresnis nei ignoravimas (ignoravimas – didžiausia klaida);
3. Įvertinti mokėjimų būtinumą. Atsižvelkite į tai, kokie mokėjimai yra būtini veiklos tęstinumui užtikrinti;
4. Atsiskaityti su strateginiais kreditoriais neužmirštant pirmesnės eilės kreditorių. Mokėkite tiems kreditoriams, nuo kurių priklauso bendrovės veikla ir jos tęstinumas. Bent iš dalies atsiskaitykite ir su pirmesnės eilės kreditoriais arba tais, kurių prievolių įvykdymo terminai yra arčiausiai;
5. Mokėti pagal terminus: Atsiskaitykite tik suėjus mokėjimo terminui;
6. Vertinti veiklos tęstinumą: Mokėkite tik jei bendrovė toliau vykdo veiklą ir gauna pajamas.
Mano vertinimu, aukščiau išvardintų veiksmų atlikimas bei tų veiksmų atlikimą pagrindžiantys įrodymai galėtų padėti pagrįsti, kad mokėjimai pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą buvo atliekami ne piktybiškai, siekiant išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais, bet sąžiningai siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą ir ilgalaikėje perspektyvoje atsiskaityti su visais kreditoriais.
O kaipgi kreditoriai, su kuriais atsiskaitoma pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą?
Įrodymas, kad mokėjimais buvo siekiama užtikrinti veiklos tęstinumą, yra svarbus siekiant paneigti vadovo atsakomybę, tačiau tai neapsaugos kreditorių, kuriems mokėjimas buvo atliktas pirmiau kitų kreditorių. Tad kaip nepakenkti šio kreditoriaus veiklai ir išlaikyti gerus dalykinius ryšius?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios atsiskaitymų eiliškumą, netaikomos priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoriams.
Tai reiškia, kad tuo atveju, jei kreditorius ir skolininkas vienas kito atžvilgiu turi tam tikrų piniginių reikalavimų, kurių terminai yra suėję, su kreditoriumi geriau yra atsiskaityti atliekant tarpusavio priešpriešinių reikalavimo teisių įskaitymą, kadangi tai nebūtų nėra laikomas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos pažeidimu.
Tačiau ir čia pernelyg džiaugtis ir masiškai įskaitinėti reikalavimų nereikėtų. Tam, kad įskaitymas nebūtų nuginčytas ir kreditorius galiausiai neliktų prie suskilusios geldos teturėdamas didelę reikalavimo teisę į skolininką skolininko bankroto byloje, privalu atsižvelgti į teismų praktikoje suformuotas taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl įskaitymo teisėtumo turi būti vertinama ne tik verslo logika, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys; ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo sudaryti sandorį; kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs asmuo; atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, ir jo paties kreditorių interesams (galimos situacijos, kai kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio sudarymas būtų pateisinamas tuo pagrindu, kad jo nesudarymas lemtų analogiškas arba dar sunkesnes pasekmes asmens ar jo kreditorių turtiniams interesams); ar buvo laikomasi protingo asmens elgesio standarto, sąžiningai siekta naudos bendrovei ir atsiskaitymo su visais kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.
Kaip konkretus įskaitymas būtų vertinamas, priklausytų nuo aplinkybių visumos. Vis tik labai svarbu, kad atliekamu įskaitymu nebūtų siekiama piktybiškai neatsiskaityti su kitais kreditoriais prioritetą suteikiant vienam ar keliems kreditoriams.
Ir pabaigai…
Kai kitą kartą teks priimti sprendimą dėl atsiskaitymo su kreditoriais, viliuosi, jau žinosite kaip elgtis 😊 Prisiminkite, svarbiausia yra sąžiningai ir atsakingai valdyti bendrovę, siekiant išsaugoti veiklos tęstinumą, kas leis ir apsisaugoti save nuo neigiamų teisinių pasekmių.
Taip pat skaitykite:
Bankrutuojančių bendrovių buvusių vadovų apsaugos ABC. I dalis.
