Jeigu 2026 metus intelektinės nuosavybės apsaugos srityje reiktų apibūdinti kelias žodžiais, be jokios abejonės tai būtų „Tris kartus AI (DI) ir dar daugiau apsaugos gynybos srityje“.

Tai sąlygoja ne tik nuolat augantis poreikis teisėtai naudoti dirbtinio intelekto įrankius ir tokio naudojimo pasekoje sukurtus produktus, bet ir aiškėjantys horizontai teismų praktikoje, kai reikia brėžti ribas tarp įrankių „treniravimo“ ir intelektinės nuosavybės apsaugos, o taip pat priskirti autorystę naudojant dirbtinio intelekto įrankius. Pastarasis klausimas jau buvo atsakytas dar 2022 metais, o 2024 metai nubrėžė kryptį autorių teisių apsaugoje – tiek JAV, tiek Europos teismai įpareigojo gerbti autorius ir jų kūrybą, o už pažeidimus dar ir priteisė solidžias kompensacijas. Taip pat nereikia pamiršti ir DI akto (AI Act), kurio svarbi ir beveik paskutinė nuostatų dalis įsigalioja 2026 metais.

Ką tai reiškia Lietuvos verslui?

Pirmiausia, kiekviena Lietuvos įmonė į dokumentus, kurie nustato intelektinės nuosavybės apsaugos įmonėje taisykles, turėtų įtraukti ir DI įrankių atrankos, diegimo ir naudojimo tvarką. Jose reiktų aptarti ne tik pareigą įvertinti planuojamo naudoti įrankio atitikimą teisės aktams, teisėtą DI įrankių sugeneruoto turinio naudojimą, IN objektų licencijavimą, bet ir susitarimą su darbuotoju bei išoriniais tiekėjais dėl jų sukurto turinio perdavimo įmonei.

Antra, pačios įmonės intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir monitoringas tampa dar svarbesni. Didelė tikimybė, kad DI įrankiai kitų asmenų turiniui kurti naudos ir Jūsų jau sukurtus bei viešai paskelbtus objektus, o tai sąlygos jų panašumą, t.y. galimai bus pažeistos jūsų įmonės teisės. Tik tinkama prekių ženklo ar dizaino registracija užtikrins pakankamą Jūsų intelektinės nuosavybės apsaugą.

Trečia, DI naudojimas keičia ir išradimų kūrimo ir patentavimo tvarką. Įmonės turėtų labiau detalizuoti DI ir žmogaus santykį šiame procese aiškiai išskiriant žmogaus indėlį. Akivaizdu, kad DI įrankių naudojimas kartais spartina išradimų kūrimo ir pažangos laiką, bet tai trumpina išradimo aktualumo ciklą, taip pat mažina patentavimo aktualumą.

Komercinių paslapčių apsauga

Greitas išradimų tobulėjimas, saugumo įmonių nenoras atskleisti savo sukurtų produktų, dirbtinio intelekto produktai sąlygoja vis dažnesnę būtinybę intelektinės nuosavybės objektus apsaugoti tik kaip komercinę paslaptį ir neregistruoti jų kaip atskirų išradimų, dizainų ar naudingų modelių.

Ir dažnai tai būtų geras sprendimas, tačiau šiuo atveju privalu pasirūpinti tinkama komercinės paslapties apsauga įmonėje – turėti tinkamus procesus, būti pasiruošus tinkamus dokumentus ir užtikrinti, kad darbuotojai ar tretieji asmenys būtų pasirašę tinkamus įsipareigojimus.

IN gynybos bei saugumo srityje

Seną gerą „know-how“ apsaugos strategiją vis dažniau naudoja ir gynybos bei saugumo įmonės – jų srities išradimų apsauga yra ypač jautri, o žinant, kad po tam tikro laiko visi išradimai tampa vieši ir prieinami net ir priešiškai nusiteikusiam asmeniui, tai gali kelti grėsmę ir visuomenės saugumui. Atsižvelgiant į tai, jei veikiate ir kuriate naujienas gynybos ir saugumo srityje, neskubėkite jų registruoti ir viešinti. Tokiu atveju reiktų labai tikslingai apgalvoti tokios intelektinės nuosavybės apsaugos strategiją, kad vėliau neprarastumėte teisių.

Tai aktualu ir todėl, kad esamos grėsmės akivaizdoje, valstybės, įskaitant ir Lietuvą, atnaujina savo reguliavimą išradimų, skirtų gynybai ir saugumui, srityje – gali atsitikti ir taip, kad mūsų valstybė nuspręs Jūsų išradimą „užrakinti“ seife ir neleis jo naudoti.

Gynybos ir saugumo įmonės turi galvoti ir apie tinkamą prekių ženklų registravimą – skirtingos valstybės gali turėti papildomų reikalavimų tokiems prekių ženklams, o nuo sausio 1 d. įsigaliojusi prekių ir paslaugų klasifikacija perkelia tam tikras šiam sektoriui aktualias prekes į kitą Nicos klasifikacijos klasę.

Bendro galiojimo patentų sistema

Bendro galiojimo patentų sistema įsibėgėjo ir jau verčia segtis diržus – 2025 metais Bendrame patentų teisme buvo nagrinėti ginčai, kurie sudėjo tvirtus pamatus tolesnei išradimų apsaugos strategijai. Ir nors nuo 2026 metų pradžios sistema brangsta iš esmės, ji tampa dar labiau patraukli didžiosioms įmonėms.

Lietuvoje nėra itin daug pareiškėjų, kurie dėl poreikio ar finansų galėtų naudotis Bendro galiojimo patentų sistema, todėl Lietuvos verslas labiau atsiduria pozicijoje, kuris turėtų įvertinti, kaip šio teismo sprendimai, kuriuos inicijuoja kiti asmenys, gali įtakoti jų verslą. Pavyzdžiui, Bendras patentų teismas gana greitai išduoda sprendimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jie galioja 18+ valstybių – gali būti, kad toks sprendimas įtakos ir konkrečios Lietuvos įmonės teisę naudoti kokį nors procesą ar medžiagą savo veikloje, nes jie neva pažeidžia kitų asmenų teises į išradimą.

Arba – Bendras patentų teismas tapo pagrindine instancija, kuri nagrinėja klausimus dėl standartui (pvz. 4G/5G, Wi-Fi, Bluetooth) būtinų patentų ir sąlygų, kuriomis jie turi būti licencijuojami. Šie klausimai gali būti ypač aktualūs Lietuvos startuoliams, kurie veikia aukštųjų technologijų ar medicinos srityse, nes neturėdami licencijos naudoti standartui reikalingą technologiją, jie negalės gaminti savo produkto.

Žalieji teiginiai

Įmonės, kurios savo veikloje naudoja prekių ženklus ar tiesiog teiginius, kuriuose naudojami elementai „eco“, „žalias“ ir pan. šiais metais turėtų peržiūrėti jų naudojimo teisėtumą – nuo 2026 m. rudens be pagrindo naudojami tokie teiginiai gali kainuoti iki 4 % metinių pajamų.

Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimas įsigalios 2026 m. rugsėjo mėnesį, todėl įmonės dar turi laiko peržiūrėti ekologiškumo teiginių teisėtumą.

Geografinės nuorodos pramoniniams gaminiams: nauja galimybė verslui 

Nuo 2025 m. gruodžio 1 d. ES Intelektinės Nuosavybės Tarnyba (EUIPO) yra atsakinga už geografinių nuorodų (GN) registravimą amatininkų ir pramoniniams gaminiams. Šis naujas reglamentas siekia apsaugoti produktus, kurių savybės yra glaudžiai susijusios su jų gamybos vietove.

Geografinės nuorodos yra svarbi IN apsaugos priemonė, leidžianti gamintojams išsaugoti savo produktų unikalumą, grindžiamą specifinėmis vietos tradicijomis, žiniomis ar gamybos metodais. Iki šiol ši apsauga dažniausiai buvo taikoma maisto produktams, vynams ir spiritiniams gėrimams, tačiau naujasis reglamentas išplečia šią apsaugą ir į kitus sektorius, tokius kaip tekstilė, keramika, stiklo gaminiai, medžio dirbiniai ir kiti pramoniniai ar amatininkų gaminiai.

Pavyzdžiui, tai aktualu tokiems gaminiams kaip Murano stiklas ar Bohemijos krištolas, kurių gamybos tradicijos yra neatsiejamos nuo jų geografinės kilmės. Lietuvos įmonės taip pat gali apsaugoti savo teises į gaminius, jeigu jų sukūrimas ar gamyba grindžiami specifinėmis vietos tradicijomis, pvz. šiaudiniai sodai.