Brexit susitarimas, oficialiai vadinamas ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu, pasiektas. Verslui tai reiškia aiškumą ir palengvėjimą, tačiau akivaizdu, kad tam tikrų suvaržymų išvengti nepavyks, ir bendrovės, kurių veikla susijusi su JK, turės prisitaikyti prie naujų Brexit sąlygų nuo 2021 m. sausio 1 d., kai neliks vieningos muitų ir prekybos sąjungos. Taigi, ką naujasis Brexit susitarimas reiškia Lietuvos verslui? Žemiau pateikiame tik svarbiausias susitarimo detales.

Pradėkime nuo gerųjų naujienų – nepaisant to, kad nebegalios laisvas prekių judėjimas, susitarta, kad nebus kiekybinių ir tarifinių ribojimų prekių judėjimui. Tai reiškia, kad bendrovės toliau galės prekiauti tarp valstybių be kvotų, ir tai reiškia, kad susitarimas leido išvengti iki 50% didesnių kainų, jeigu susitarimas būtų nepasiektas. Visgi, atsiras muitinės ribojimai ir į ES valstybes nares eksportuojančios bendrovės turės vykdyti muitinės procedūras. Tokie patys ribojimai atsiras ir ES bendrovėms, kurios prekes eksportuos į JK. Tai reikalaus papildomo prekių transportavimo laiko, ir, tikėtina, didins prekių kainas. Bendrovės turi būti pasiruošusios taikyti eksporto procedūras bei, atitinkamai, koreguoti prekių pristatymo grandinės laiką.

Atsirado viena akivaizdi kliūtis prekių judėjimui – nebegalios prekių sertifikatai, todėl, pvz. maisto produktus eksportuojančios bendrovės turės pateikti kitoje valstybėje galiojančius kokybės pažymėjimus, sertifikatus ar veterinarijos leidimus. Tai ypatingai įtakos maisto produktus eksportuojančias bendroves.

Keisis mokesčių sistema – bendrovės turi būti pasiruošusios sąskaitų išrašymo, pridėtinės vertės mokesčio bei kitų mokesčių deklaravimo bei mokėjimo pokyčiams.

Šalys taip pat susitarė dėl konkrečių susitarimų, kurie palengvintų dvišalę prekybą ir reguliavimo bendradarbiavimą atskiruose sektoriuose. Šie sektoriai apima automobilių, farmacijos, chemikalų, vyno ir ekologiškų produktų pramonę. Pvz. ekologiški produktai, atitinkantys ES įstatymus ir sertifikuoti ES pripažintų kontrolės įstaigų, bus priimami JK rinkoje ir atvirkščiai. Tai geroji žinia Lietuvos ekologiško maisto augintojams ir gamintojams.

Deja, tačiau nebeliko laisvo paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės. Finansines paslaugas Didžiojoje Britanijoje teikiančios bendrovės bent kol kas nebegalės tęsti veiklos ES ribose, o JK gydytojai, architektai, auditoriai ir kiti paslaugų teikėjai turės iš naujo sertifikuotis kitoje ES valstybėje ir atvirkščiai.

Kelionėms tarp valstybių bus taikomi trečiųjų valstybių piliečių judėjimo reikalavimai, išskyrus būtinybę turėti vizą. ES piliečiams bus taikomi papildomi ribojimai siekiant dirbti JK (tai apima kalbos mokėjimo reikalavimą ir minimalios sumos atlyginimo kontrakto turėjimą). Visgi, verslo tikslais ES valstybių piliečiams JK galima likti iki 90 dienų, o aukštos kvalifikacijos darbuotojams išliko galimybė būti kitoje valstybėje iki 3 metų.

ES bendrovės galės dalyvauti vienodomis sąlygomis su JK bendrovėmis viešojo pirkimo konkursuose, kuriems taikomas susitarimas, ir atvirkščiai.

Kurį laiką (tikėtina, kad iki 2021 m. liepos mėnesio) duomenų perdavimui galios tos pačios ES taisyklės ir tai reiškia, kad asmens duomenų perdavimas į JK nebus vertinamas kaip perdavimas į trečiąją šalį. Vėliau šioje dalyje bus priimtas atskiras susitarimas dėl duomenų perdavimo.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. baigia galioti ES prekių ženklų ir dizainų apsauga JK. Planuojama atskira ES įgytų teisių perkėlimo procedūra, kurią turėtų inicijuoti JK prekių ženklų tarnyba. Bendrovės turėtų pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga JK.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. JK nebebus Europol ir Eurojust narė, joje nebegalios Europos arešto orderis, tačiau dauguma šių susitarimų privalumų yra perkelti į sutarties nuostatas.