Europos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (AML/CFT) sistema iš esmės keičiasi. Įsigaliosiantis AML Reglamentas (toliau – Reglamentas), kuris bus taikomas tiesiogiai visose valstybėse narėse, žymi perėjimą nuo fragmentuoto nacionalinio reguliavimo prie vieningo, detalaus ir reikšmingai griežtesnio AML režimo. Lietuvos įpareigotiesiems subjektams tai reiškia ne tik papildomas pareigas, bet ir būtinybę jau dabar peržiūrėti savo veiklos modelius, vidines struktūras bei kontrolės mechanizmus.

Nauji įpareigotieji subjektai: išplėsta reguliavimo apimtis

Lyginant su šiuo metu galiojančiu Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reguliavimu, Reglamentas išplečia įpareigotųjų subjektų ratą tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai.

Esminiai pokyčiai:

Kriptoturto paslaugų teikėjai (CASP) tampa pilnaverčiais AML subjektais visoje ES, nepriklausomai nuo jų dydžio ar veiklos modelio. Nors Lietuvoje ši sritis jau reguliuojama, Reglamentas nustato detalesnes, tiesiogiai taikomas pareigas.

Prekiautojai prabangos prekėmis (ypač tauriųjų metalų, brangakmenių, prabangių automobilių, laikrodžių, meno kūrinių srityse), kai atsiskaitymai vykdomi grynaisiais ar kriptoturtu.

Profesionalūs futbolo klubai ir futbolo agentai – visiškai nauja kategorija, iki šiol nepatekusi į Lietuvos AML sistemą.

Nekilnojamojo turto sektorius – Reglamentas aiškiau ir plačiau apibrėžia, kada NT paslaugų teikėjai, vystytojai ir tarpininkai laikomi įpareigotaisiais subjektais, mažinant interpretavimo laisvę.

Kitos didelės rizikos veiklos, kurios nacionaliniu lygmeniu iki šiol galėjo būti reguliuojamos fragmentiškai arba visai nepatekti į AML taikymo sritį.

Tai reiškia, kad dalis rinkos dalyvių pirmą kartą taps AML subjektais, o jau reguliuojami – susidurs su iš esmės nauju pareigų lygiu.

„Namų darbai“ įpareigotiesiems subjektams: ką būtina padaryti

Reglamentas nėra vien tik formalių reikalavimų sugriežtinimas – jis reikalauja struktūrinio pasirengimo. Įpareigotiesiems subjektams rekomenduotina jau dabar pradėti šiuos darbus:

1. Trūkumų (gap) analizė

Būtina įsivertinti, kiek esamos procedūros atitinka Reglamento reikalavimus:

• klientų tapatybės nustatymo ir tikrinimo (CDD) apimtis;
• rizikos vertinimo metodologijos;
• nuolatinės kliento stebėsenos priemonės;
• duomenų saugojimo terminai ir apimtis.

Daugeliu atvejų dabartinės nacionalinės procedūros bus laikomos nepakankamomis.

2. Atsakomybių perskirstymas organizacijoje

Reglamentas stiprina vadovybės atsakomybę ir akcentuoja realų, o ne formalų AML funkcijų vykdymą:

• aiškus AML atsakingo asmens vaidmuo;
• sprendimų eskalavimo mechanizmai;
• nepriklausomos kontrolės funkcijos (angl. second line of defence).

Organizacijoms teks peržiūrėti, ar AML nėra „pridėtinė funkcija“, neturinti realių įgaliojimų, o tai gali užtrukti, vertinant organizacijos struktūrą ir darbuotojų kiekį.

3. Vidinių tvarkų ir procedūrų peržiūra

Reikės ne kosmetinių pataisų, o esminio vidinių dokumentų atnaujinimo, įskaitant:

• rizikos vertinimo politiką;
• klientų priėmimo ir atsisakymo procedūras;
• sankcijų ir PEP tikrinimo mechanizmus;
• pranešimų apie įtartinas operacijas tvarką ir kt.

Reglamentas ženkliai sumažina nacionalinių institucijų diskreciją, todėl „prisitaikymas prie vietinės praktikos“ taps nepakankamas.

Esminiai pokyčiai lyginant su dabartiniu AML reguliavimu

Pagrindiniai akcentai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:

Tiesioginis taikymas – Reglamentas bus taikomas be perkėlimo į nacionalinę teisę, todėl nebeliks galimybės remtis „lietuviškomis išimtimis“.

Didesnis detalumas – daug aspektų, kurie anksčiau buvo palikti rekomendacijoms ar priežiūros institucijų išaiškinimams, bus aiškiai reglamentuoti.

Griežtesnės sankcijos – numatomos reikšmingos finansinės baudos ir reputacinės pasekmės už neatitikimą Reglamento reikalavimams.

Didesnis duomenų ir technologijų vaidmuo – tikimasi pažangesnių stebėsenos sistemų, nebeužteks rankinių ar fragmentiškų sprendimų.

Kam reikia ruoštis jau dabar

Nors Reglamentas dar nėra taikomas, pasirengimo laikotarpis yra kritiškai svarbus. Organizacijos, kurios nukels Reglamento įgyvendinimą, rizikuoja susidurti su:

• skubotais ir brangiais pakeitimais – kurie gali pareikalauti neproporcingų resursų;
• veiklos sutrikimais – kai kontrolės funkcijos atitinkamai neveiks, vidinės tvarkos bus pasenusios, o IT sprendimai nebus pritaikyti naujiems reikalavimams;
• padidėjusiu priežiūros institucijų dėmesiu nuo pirmųjų taikymo dienų.

Todėl rekomenduotina jau dabar pradėti strateginį AML atitikties planavimą, įtraukiant tiek teisinius, tiek veiklos ir IT aspektus.