Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė
teisėjų kolegija 2020-05-25 suformavo naujas palūkanų skaičiavimo ir taikymo taisykles pagal
neįvykdytas kredito sutartis. Priimtas išaiškinimas neabejotinai aktualus tiek
kreditoriams, tiek paskolų negrąžinantiems skolininkams.

Palūkanų už suteiktą paskolą mokėjimas
yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga. Paprastai procentine
verte nuo kredito sumos išreiškiamas mokestis už naudojimąsi pinigais, kitaip
tariant – pinigų skolinimosi kaina, yra vadinamosios pelno (mokėjimo)
palūkanos. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju kreditorius
gali pagrįstai tikėtis  atgauti savo paskolintą
sumą ir atlygį  – mokėjimo (pelno)
palūkanas už skolinimą.

Remiantis šia taisykle ilgainiui buvo
susiklosčiusi praktika reikalauti iš paskolos gavėjų paskolos sutartyje
įtvirtintų pelno palūkanų iki tol, kol pinigai bus faktiškai grąžinti
kreditoriui. Taigi, kreditoriui nutraukus paskolos sutartį prieš terminą dėl
to, kad skolininkas jos nevykdo, arba negrąžinus paskolos iki sutartyje
numatyto jos galiojimo pabaigos, kreditoriai reikalaudavo negrąžintos paskolos,
sutartyje įtvirtintų mokėjimo palūkanų, skaičiuodami jas iki pat faktinio
paskolos grąžinimo momento, o taip pat dar ir kompensuojamųjų palūkanų
(delspinigių) už piniginės prievolės vykdymo terminų praleidimą, priteisimo.
Neretai susiklostydavo situacijos, kuomet nuo pasibaigusios paskolos sutarties
termino iki faktinio lėšų grąžinimo kreditoriui momento tokiu būdu skaičiuojamų
palūkanų suma tapdavo artima ar net viršydavo paskolos sumą.

Lietuvos 
Aukščiausiasis Teismas 2020-05-25 priimtoje nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020 išanalizavęs tiek
mokėjimo, tiek kompensuojamųjų palūkanų paskirtį ir teisinę jų prigimtį nurodė,
kad tokia palūkanų reikalavimo praktika yra ydinga, viršijanti teisėto lūkesčio
gynimo ribas ir pateikė kelis esminius išaiškinimus, keičiančius aukščiau aprašytą
modelį:

• Kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno
  palūkanas už pinigų skolinimą tol, kol galioja paskolos sutartis, teisine
  prasme yra traktuotinas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūrą.

• Jei skolininkas pažeidžia paskolos
  grąžinimo terminus, galiojant paskolos sutarčiai kreditorius turi teisę
  reikalauti tiek paskolos sutartyje numatytų pelno, tiek kompensuojamųjų
  palūkanų už terminų praleidimą, sumokėjimo.

• Nebegaliojant paskolos sutarčiai, pradeda
  galioti civilinę atsakomybę dėl sutarties nevykdymo reglamentuojančios teisės
  normos.

• Kompensuojamosios palūkanos dėl
  piniginės prievolės vykdymo terminų pažeidimo yra civilinės atsakomybės forma.
  Tokiu būdu, kompensuojamosiomis palūkanomis užtikrinamas minimalių kreditoriaus
  nuostolių, patirtų dėl laiku neatgautų paskolintų piniginių lėšų, atlyginimas.

• Kai paskolos sutartyje numatytas
  konkretus kompensuojamųjų palūkanų už terminų praleidimą dydis, taikomas būtent
  jis. Kitu atveju, galima reikalauti civiliniame kodekse numatytų 5 % dydžio metinių palūkanų už sumą, kurią
  sumokėti praleistas terminas. Jei abi šalys yra verslininkai ar privatūs
  juridiniai asmenys – galimas  6 %  dydis.

• Jei šios kompensuojamosios palūkanos pilnai
  nepadengia faktinių kreditoriaus patirtų nuostolių, kreditorius gali reikalauti
  ir tokių nuostolių atlyginimo, tačiau tam bus taikomos bendros civilinės
  atsakomybės taikymo taisyklės, t.y. kreditoriui teks bendra tvarka įrodyti tokių
  nuostolių faktą, dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų
  skolininko veiksmų (savalaikio paskolos negrąžinimo) ir jo patirtų nuostolių.

• Po paskolos sutarties nutraukimo kreditoriui
  reikalaujant ir kompensuojamųjų palūkanų, ir jas viršijančių nuostolių, t. y.
  negautų pelno palūkanų, kurios skolininkui tinkamai vykdant paskolos sutartį
  būtų susidariusios iki paskolos sutarties pabaigos – net juos įrodžius
  kreditoriui galės būti priteisiama tik didesnioji iš reikalaujamų sumų, o ne
  abi.

Taigi, iš esmės Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo išaiškinimas yra palankesnis skolininkams nei kreditoriams, nes apriboja
pelno (mokėjimo) palūkanų skaičiavimo galimybę po paskolos sutarties pasibaigimo.
Tai reiškia, kad po šios nutarties galimos paskolos sutarties nevykdymo kaina
tikėtinai bus mažesnė.

Esant
tokiam aktualiam kasacinio teismo išaiškinimui, kreditoriams tampa itin svarbu
tinkamai sutartyse apsibrėžti tiek kompensuojamąsias, tiek pelno (mokėjimo) palūkanas,
o kreipiantis į teismą – tinkamai suformuluoti teisinius reikalavimo pagrindus
ir pagrįsti reikalaujamas palūkanų, delspinigių ir nuostolių sumas.

Kilo klausimų? Susisiekite su Agne Varneliene agne.varneliene@triniti.lt