Įžvalgos
Lietuva
Tinklaraštis
Advokatų kontora, kuri rūpinasi savo klientais

Efektyvus skolų išieškojimas: kokį būdą pasirinkti?

Lietuvoje įvedus karantiną, be visų kitų ribojimų, buvo uždrausta įvairi ūkinė-komercinė veikla. Priimti institucijų sprendimai, siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, turėjo įtakos ne vieno verslo sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Sutrikęs pinigų srautas tapo tikru iššūkiu ir kreditoriams, bandantiems susigrąžinti skolas iš skolininkų. Be jokios abejonės, susiklosčiusioje situacijoje svarbiausia pasirinkti ekonomiškai efektyvų sprendimą dėl skolos išieškojimo. Neretai kreditoriai mano, kad vienintelis efektyvus būdas priversti skolininką susimokėti yra kreiptis į teismą. Tačiau tikrai ne kiekvienas susimąsto, kad pirmiau yra būtina įvertinti skolininko finansinę padėtį. Būna atvejų, kai kreipęsis į teismą kreditorius moka už advokatų, vertėjų paslaugas, teismo mokesčius, teisminis procesas trunka keletą metų, o kai pagaliau kreditorius gauna galutinį teismo sprendimą ir kreipiasi į antstolius dėl jo vykdymo, pasirodo, kad skolininkas neturi jokio turto iš kurio būtų galima išieškoti. Tokiu atveju, kreditorius ne tik neatgauna savo skolos, bet dar ir patiria papildomų išlaidų skolos išieškojimui. Taigi, prieš priimant sprendimą dėl skolos išieškojimo būdo, visuomet rekomenduotina įvertinti skolininko finansinę padėtį, nes tai padeda nustatyti, ar skolos išieškojimas bus efektyvus.

Įvertinus skolininko mokumą bei galimas rizikas procese, kitas žingsnis yra pasirinkti optimalų skolos išieškojimo būdą.

  1. Ikiteisminis skolos išieškojimas. Ikiteisminis skolos išieškojimas yra pigiausias ir greičiausias būdas iš skolininko atgauti lėšas. Ikiteisminiu skolos išieškojimu siekiama, kad skolininkas prievolę įvykdytų gera valia, o kreditorius nepatirtų papildomų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, išlaidų už atstovavimą teisme ir kt.) ar dar didesnių nuostolių paaiškėjus, kad skolininkas yra nemokus. Ikiteisminis išieškojimo procesas paprastai pradedamas paprastu skambučiu arba pretenzija, raginant atsiskaityti bei informuojant apie neatsiskaitymo pasekmes. Dažnai pakanka tokio skambučio ar pretenzijos ir skolininkas nusprendžia jei ne atsiskaityti su kreditoriumi, tai bent jau ieškoti alternatyvų. Svarbu atminti, kad vykstančių derybų metu kategoriškumą geriau pamiršti, kadangi tik šalių bendradarbiavimas bei sąžiningos derybos gali būti raktu, padėsiančiu išsaugoti sutartį, atgauti skolą, o taip pat užtikrinti bendradarbiavimą ateityje. Skolininkui ir kreditoriui derantis gali būti pasiektas susitarimas dėl skolos mokėjimo dalimis. Skolininkas ir kreditorius taip pat gali sudaryti taikos sutartį bei ją pateikti tvirtinti teismui. Teismui patvirtinus šią taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas, kurio pagrindu teismas, pažeidus taikos sutarties sąlygas, išduos vykdomąjį dokumentą, kurį bus gali pateikti vykdyti antstoliui. Skolos gražinimas taip pat gali būti užtikrinamas ir vekseliu arba skolininkui priklausančio turto įkeitimu, o taip pat laidavimu.
  2. Teisminis skolos išieškojimas. Abipusėmis derybomis šalims nepavykus pasiekti kompromiso, tačiau žinant, kad skolininko finansinė padėtis yra gera, galima dėl skolos priteisimo kreiptis į teismą. Kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, kartu galima prašyti teismo taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, pavyzdžiui, prašyti areštuoti skolininko turtą bei banko sąskaitoje laikomas lėšas (reikalavimo sumos apimtyje). Vadovaujantis naujausia Lietuvos teismų praktika, prašant teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina pateikti teismui konkrečius duomenis arba įrodymus apie skolininko nesąžiningą elgesį (tiek iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu), apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Pavyzdžiui, galima būtų pateikti įrodymus, kad skolininkas jau turėdamas finansinių sunkumų toliau sistemingai sudarinėjo sutartis su kitomis įmonėmis, prisiėmė naujus finansinius įsipareigojimus, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais ir kt.
  3. Nemokumo proceso inicijavimas. Kai skolininko finansinė padėtis yra labai prasta, rekomenduojame svarstyti ir apie galimybę inicijuoti nemokumo (bankroto arba restruktūrizavimo) procesą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas įtvirtina privalomą neteisminį nemokumo klausimo sprendimą. Kreditorius, siekdamas inicijuoti nemokumo procesą, privalo pasiūlyti kitai šaliai sudaryti susitarimą dėl pagalbos (pavyzdžiui, atidėti prievolės įvykdymo terminą, atsisakyti visos ar dalies prievolės, pakeisti prievolę kita prievole ir kt.) arba inicijuoti kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Su pareiškimu dėl bankroto arba restruktūrizavimo bylos skolininkui iškėlimo kreditoriui galima kreiptis tik tuomet, jei per nustatytą terminą įmonei ir kreditoriui nepavyko sudaryti susitarimo dėl pagalbos arba nebuvo priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Teismui patenkinus pareiškimą ir skolininkui iškėlus bankroto ar restruktūrizavimo bylą, atsiskaitymais su kreditoriais vyksta įstatymo nustatyta tvarka. Svarbu atminti, kad bankroto bylos skolininkui iškėlimas nėra pabaiga. Bankrutuojančios įmonės kreditoriui įstatymai suteikia teisę tiek ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius, tiek kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismui pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, kreditoriui atveriamas kelias prisiteisti žalos atlyginimą iš bankrutuojančios įmonės vadovo ar akcininkų.