Kokių vadovavimo klaidų išvengimas sumažina nemokumo administratorių ieškinių riziką?
“Apgynėme klientų interesus”, “pavyko įrodyti”. Tai gana dažnos frazės, kuriomis teisininkai džiaugiasi (na, neslėpkime, ir giriasi) savo bei savo klientų laimėjimas. Tačiau šįkart norėčiau pakalbėti apie kiek kitokius laimėjimus. Laimėjimus buvusiems vadovams sumažinant ginčų, kuriuos inicijuoja nemokumo administratoriai, riziką. Kas paneigs, kad streso ir bylinėjimuisi sugaištamo laiko bei pinigų sutaupymas (kaip praktika rodo, bylų laimėjimo atveju susigrąžinti priteistas bylinėjimosi išlaidas prilygta Sizifo darbui) nėra laimėjimas? Skamba kaip laimėjimas, tiesa?
O dabar prie esmės. Teismus dažnai pasiekia ieškiniai buvusiems vadovams dėl žalos atlyginimo dėl neperduoto bendrovės turto ar dokumentų, ne laiku inicijuoto bankroto ar dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo, sandorių ginčijimo ir t.t. Ieškinių sumos būna apvalios ir siekia nuo kelių iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Dažna tokių ieškinių priežastis – buvusių vadovų klaidos. Keletą tokių klaidų norėčiau aptarti. Išskyriau šias 5 dažniausiai pasikartojančias klaidas praktikoje, kurias tenka pastebėti ir kurioms esant, buvę vadovai rizikuoja sulaukti iš administratoriaus “kvietimo” pasibylinėti:
1. Laiku neinicijuojamas nemokumo procesas.
Jei iš turimų finansinių duomenų matyti, kad bendrovė yra nemoki ar tokia realiai gali tapti per 3 mėnesius, vadovas turi imtis realių veiksmų sprendžiant finansinių sunkumų klausimą arba inicijuoti nemokumo bylos iškėlimą. Laiku to nepadarius, pateisinamą priežastį rasti labai sunku, kadangi vien lūkestis, kad bendrovės finansinė padėtis kažkada pagerės neatleidžia bendrovės vadovo nuo pareigos laiku inicijuoti nemokumo procesą.
2. Prekių/paslaugų, nesusijusių su bendrovės veikla ar skirtų asmeniniams savo ar šeimos narių poreikiams tenkinti, pirkimas.
Įsivaizduokite, nemokumo administratorius, perėmęs bendrovės dokumentus, pamato, kad vos 1 darbuotoją turėjusi bendrovės įsigijo 3 nešiojamuosius kompiuterius. Arba pirko svetainės baldų komplektą. Skamba įtartinai, tiesa? Todėl, mieli vadovai, nepirkite bendrovės vardu prekių/paslaugų, kurios nesusijusios su bendrovės vykdoma veikla. O jei jau perkate ir tos prekės/paslaugos iš tikrųjų buvo naudotos bendrovės veikloje, užfiksuokite jų panaudojimą bendrovės veikloje.
3. Metinės finansinės atskaitomybės nepateikimas.
Dauguma žino apie pareigą pateikti tokią, tačiau kažkodėl ją pamiršta. Gal galvoja, kad bendrovės ir taip veiklos nevykdo, o gal šiaip neturi lėšų susimokėti už buhalterinės paslaugas. Priežasčių gali būti daug ir įvairių, tačiau šios pareigos nevykdymo kaina – reikalavimas atlyginti žalą, lygią turto, kuris buvo įrašytas į paskutinį Registrų centrui teiktą balansą, vertę. Ir nesvarbu, ar tas turtas dar buvo tais finansiniais metais, kuriais atskaitomybė nebuvo pateikta.
4. Tinkamas dokumentų bei turto neperdavimas keičiantis vadovams.
Retas buvęs bendrovės vadovas žino, jog jo nebuvimas bendrovės vadovu bankroto bylos iškėlimo dieną jo neapsaugo nuo reikalavimų jam rizikos. Ankstesni bendrovės vadovai gali sulaukti nemokumo administratoriaus reikalavimų, jei savo vadovavimo laikotarpiu neteikė Registrų centrui metinės finansinės atskaitomybės arba tinkamai neperdavė dokumentų naujam bendrovės vadovui.
5. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas.
Gana standartinė situacija, kai į apskaitą neįtraukiamos sąskaitos faktūros ar kitokie pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie galėtų patvirtinti bendrovės vadovui išmokėtų pinigų panaudojimą bendrovės veikloje ar atsiskaitymui su kreditoriais.
Toks būtų mano sąrašas (kuris tikrai nėra baigtinis) praktikoje pastebėtų klaidų. Jei matote, kad sąrašas galėtų būtų papildytas ar galbūt Jūs turite savo sąrašą, pasidalinkite. Būtų įdomu.
