Atsiskaitymas už tarptautinį krovinių pervežimą neretai tampa kovos lauku: kuris kurį. Praktikoje vis dažniau tenka susidurti su situacijomis, kuomet vežėjai pamiršta (galbūt dėl nežinojimo, aplaidumo arba paprasčiausio nenorėjimo gadinti dalykinius santykius), kad reikalauti sumokėti atlyginimą už atliktą pervežimą jie turi sąlyginai trumpą laiko tarpą. Savo ruožtu užsakovai linkę pasinaudoti trumpais atsiskaitymo terminais.
Jei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato dešimties metų bendrąjį ieškinio senaties terminą, tai Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija) numato vos vienerių metų bendrąjį ieškinio senaties terminą.
Būtent CMR konvencijoje numatytu vienerių metų bendruoju ieškinio senaties terminu ir linkę pasinaudoti užsakovai. Dažnu atveju vežėjas, gavęs iš užsakovo atsakymą „pavėlavote“, taip ir nuleidžia rankas. Ir tik nedaugelis vežėjų žino, kad galimybė išsireikalauti frachtą realiai egzistuoja ilgiau nei CMR konvencijoje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. To nežinantys užsakovai sumoka ne tik frachtą, bet dargi susimoka palūkanas bei atlygina patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios neretu atveju būna netgi didesnės už patį užmokestį už pervežimą.
Taigi, ką reikėtų žinoti pervežimo dalyviams, norintiems gauti savo užmokestį ir apsisaugoti nuo papildomų išlaidų?
Faktinis bendrasis reikalavimo atsiskaityti už atliktą pervežimą terminas yra ne 1 metai, bet 1 metai ir 3 mėnesiai. Taip yra todėl, kad senaties termino eiga atsiskaityti su vežėju už atliktą pervežimą pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkto c papunktį prasideda praėjus trims mėnesiams po atitinkamos vežimo sutarties (ar užsakymo) pasirašymo.
Tai reiškia, kad numatytas vienerių metų senaties terminas prasideda praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties (užsakymo) pasirašymo. Pavyzdžiui, jei pervežimo sutartis (ar užsakymas pervežimui) buvo pasirašyta 2020-01-15, tai vienerių metų ieškinio senaties terminas atsiskaityti su vežėju už atliktą pagal šią sutartį (užsakymą) pervežimą prasidės praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo, o baigsis 2021-04-14 (2020-01-15 + 3 mėnesiai + 1 metai).
Reikalavimo atsiskaityti už atliktą pervežimą terminas gali būti ir 3 metai. Apie 3 metų ieškinio senaties terminą atsiskaitymui su vežėju už atliktą pervežimą daugeliui nekyla mintis. O be reikalo, kadangi tame pačiame jau minėtame CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte aiškiai nurodoma, jog tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra 3 metai.
Vis tik derėtų pastebėti, kad nuomonės dėl galimybės taikyti 3 metų senaties terminą išsiskiria. Pirmoji vyraujanti nuomonė yra ta, kad prailgintas 3 metų terminas vertintinas tik kaip išimtis, kuri taikoma tuomet, kai vežėjas, prašydamas taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, pateikia teismui įrodymus dėl užsakovo tyčinių veiksmų ar šiurkštaus aplaidumo, kaip kad numatyta CMR konvencijos 29 straipsnyje. Kiti laikosi nuomonės, kad 3 metų ieškinio senatis taikytina tik tuomet, kai ieškinys pareiškiamas vežėjui esant jo tyčiniams arba jiems prilygintiems veiksmams, bet ne tuomet, kai ieškinys reiškiamas užsakovui. Šiai nuomonei pritariantys laikosi pozicijos, kad CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkto nuostata, įtvirtinanti 3 metų ieškinio senaties taikymo sąlygas, turi būti aiškinama sistemiškai su CMR konvencijos 29 straipsniu, reglamentuojančiu tam tikrus vežėjo civilinės atsakomybės aspektus, susijusius su jo sąmoningais ar tyčiniais veiksmais, o ne kurios nors kitos pervežimo santykiuose dalyvaujančios šalies civilinės atsakomybės aspektus.
Galutinį tašką nurodytų nuomonių sandūroje yra padėjęs kasacinis teismas, išaiškindamas, kad CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkto nuostata dėl 3 metų ieškinio senaties termino taikytina bet kurios iš vežimo sutarties šalių ieškiniui. Svarbu tai, kad būtų galima konstatuoti esant tyčinius veiksmus (tiek tyčinį neteisėtą veikimą, tiek tyčinį neteisėtą neveikimą). Tai reiškia, kad 3 metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir atsiskaitymams už pervežimus, jeigu konstatuojami užsakovo tyčiniai veiksmai.
Pavyzdžiui vienoje nagrinėtoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad sąmoningas vengimas atsiskaityti pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punktą vertintinas kaip tyčinis neveikimas yra pagrindas taikyti CMR konvencijoje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Kas gali būti laikoma sąmoningu vengimu atsiskaityti, priklauso nuo konkretaus pervežimo aplinkybių ir užsakovo elgesio. Pavyzdžiui, kaip sąmoningas vengimas atsiskaityti gali būti vertinamos tokios aplinkybės, kaip kad: užsakovas, gavęs visus dokumentus, žinojo, jog vežėjas įvykdė savo įsipareigojimus, t. y. laiku ir tinkamai pristatė krovinį į sutartyje sulygtą vietą; užsakovas žinojo apie savo prievolę ir jos dydį, ją pripažino pasirašydamas su vežėju tarpusavio skolų suderinimo aktą ir neginčijo; užsakovas, būdamas verslininku, suprato, kad privalo atsiskaityti su vežėju už jo suteiktas krovinio pervežimo pagal ginčo sutartį paslaugas, tačiau laiku su vežėju neatsiskaitė ir pan.
Tiek 1 metų, tiek 3 metų senaties terminai gali būti sustabdyti arba nutraukti. Tai reiškia, kad šie terminai gali būti arba pratęsti, arba prasidėti iš naujo. Tokia galimybė yra įtvirtinta CMR konvencijos 32 straipsnio 3 punkte, kuris numato, kad bylą nagrinėjantis teismas, nepažeisdamas Konvencijos 32 straipsnio 2 punkto nuostatų, turi teisę sustabdyti arba nutraukti senaties terminą, taikydamas bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės teisę. Tuo atveju, jei byla būtų nagrinėjama Lietuvoje, būtų taikomos CK nuostatos. CK 1.129 str. numato atvejus, kada ieškinio senaties terminas gali būti sustabdomas (pavyzdžiui, nenugalimos jėgos aplinkybės, valstybės paskelbtas moratoriumas ir kt.), ir kada tęsiamas toliau.
Tačiau kur kas aktualesnis yra ieškinio senaties termino nutraukimas, po kurio nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo. Ieškinio senaties termino nutraukimas reglamentuotas CK 1.130 str. CK 1.130 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Tokiais užsakovo veiksmais, liudijančiais, kad jis pripažįsta savo skolą vežėjui gali būti: tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto pasirašymas, užsakovo atliktas priešpriešinių prievolių įskaitymas ar paprasčiausias el. laiškas, kuriuo pripažįstama skola ir/ar kuriame nurodoma, kad ketinama atsiskaityti. Nors pripažinimas gali būti išreikštas bet kokia forma (įskaitant ir žodinę), svarbu tai, kad žodine forma išreikštą pripažinimą įrodyti faktiškai neįmanoma.
Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti (CK 1.130 str. 3 d.). Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas. Pavyzdžiui, vežimo sutartį (užsakymą pervežimui) pasirašius 2020-01-15, 1 metų ieškinio senaties terminas atsiskaityti su vežėju už atliktą pagal šią sutartį (užsakymą) pervežimą turėtų prasidėti praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo ir baigtis 2021-04-14 (2020-01-15 + 3 mėnesiai + 1 metai), tačiau jei 2021-02-01 užsakovas su vežėju pasirašo tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, tai ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo 2021-02-01. Šis pavyzdys galimas pritaikyti ir 3 metų ieškinio senaties terminui.
Apibendrinant aukščiau pateiktą informaciją, tiek vežėjas, įgyvendindamas savo teisę gauti užmokestį už atliktą krovinio pervežimą, tiek užsakovas, vykdydamas savo pareigą atsiskaityti ar naudojantis savo teise neatsiskaityti su vežėju už atliktą krovinio pervežimą, turėtų atkreipti dėmesį į šiuos 4 esminius momentus, nustatančius senaties termino eigą atsiskaityti su vežėju už atliktą pervežimą:
- senaties termino eiga atsiskaityti su vežėju už atliktą pervežimą prasideda praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties (užsakymo) pasirašymo;
- teisė reikalauti atsiskaityti už atliktą pervežimą galioja 1 metus bendruoju atveju arba 3 metus tyčinio neatsiskaitymo (sąmoningo vengimo atsiskaityti) atveju;
- senaties terminas sustabdomas ir atnaujinamas (t. y. tęsiasi toliau) atsiradus ir išnykus tam tikroms aplinkybėms;
- senaties terminas nutraukiamas ir pradedamas skaičiuoti iš naujo, kai (jei) užsakovas atlieka veiksmus, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.
Bet kokiu atveju, kaip praktika rodo, piktnaudžiavimas savo teisėmis teigiamo rezultato ilgalaikėje perspektyvoje niekuomet neduoda. Dėl šios priežasties visais atvejais rekomenduojame elgtis sąžiningai ir išvengti ginčo sprendimo perkėlimo į teismą.
