Kai darbuotojas padaro darbdaviui žalą, instinktyviai norisi viską išspręsti iš karto: parengti įsakymą ir išskaičiuoti reikiamą sumą iš atlyginimo. Tačiau tam, kad tokia išskaita būtų teisėta, reikia ne tik veikti greitai, bet ir laikytis taisyklių. DK 153 str. nustato, kad darbuotojo atsakomybė už darbdaviui padarytą žalą ribojama iki 1, 3 arba 6 VDU, ir tik kai kuriais DK 154 str. numatytais atvejais galima reikalauti visos žalos atlyginimo. Tačiau jei darbuotojas išeina iš darbo, tokios išskaitos greičiausiai nepavyks padaryti pilnai. Kas tuomet? Išeitis – kreiptis į DGK, kur darbuotojas greičiausiai ginčys savo atsakomybę ir žalos dydį. O tada jau būtent darbdaviui teks įrodyti, kad viskas gerai: žala apskaičiuota teisingai, yra reikiami įrodymai, o darbuotojas – pažeidė savo pareigas.
1. Vienas nuostolis – du scenarijai:
Pirmas – darbuotojas sutinka su išskaita
Jei darbuotojas pateikia aiškų, raštišką ir savanorišką sutikimą dėl konkrečios sumos išskaitos (pasirašytą po žalos apskaičiavimo, be spaudimo, aiškiai nurodant sumą, priežastį ir išskaitymo šaltinį):
- Galima susitarti dėl visos sumos atlyginimo, net jei ji viršija 1, 3 ar 6 VDU;
- Nėra draudimo susitarti dėl išskaitos, viršijančios CPK 736 str. nustatytus dydžius;
- Nėra būtinybės kreiptis į DGK.
Antras – darbuotojas nesutinka ir išeina iš darbo
Kai darbuotojas sužino apie numatomą išskaitą, natūrali jo reakcija gali būti kuo greičiau išeiti iš darbo, kad netektų dirbti pusvelčiui. Tokiu atveju jis greičiausiai rinktųsi būti atleistas pagal DK 55 str., įspėdamas apie darbo santykių nutraukimą prieš 20 kalendorinių dienų. Ką daryti tokiu atveju? Akivaizdu, kad darbdaviui lieka tik 20 dienų, per kurias jis turi suspėti nustatyti pažeidimą, apskaičiuoti žalą, priimti įsakymą ir tinkamai supažindinti darbuotoją. Ir viską teks padaryti iki išmokant galutinį atlyginimą, nes tai bus vienintelė galimybė atlikti išskaitą.
2. Ar užteks įsakymo?
Darbdaviai dažnai galvoja: “padarė žalą – parašėm įsakymą – išskaičiavom.” Deja, taip manyti – klaida. Kad išskaita būtų teisėta, pirmiausia turi būti nustatytas darbo pareigų pažeidimas ir konstatuota darbuotojo kaltė. Tam reikia:
- Nustatyti pažeidimą,
- Surinkti įrodymus,
- Apskaičiuoti žalą,
- Pareikalauti darbuotojo pasiaiškinimo,
- Įforminti pažeidimą (dažniausiai – įsakymu, tuo pačiu ir padarant nurodymą dėl išskaitos).
Tai reiškia, kad net ir žalos padarymo atveju reikia laikytis DK 58 str. 4 d. nustatytų pažeidimo tyrimo taisyklių – surinkti įrodymus ir suteikti darbuotojui galimybę pasiaiškinti prieš priimant įsakymą dėl išskaitos (išskyrus atvejus, kai tai objektyviai neįmanoma), kad būtų užtikrintas visos žalos atlyginimo procedūros teisėtumas ir būtų galima tinkamai pagrįstai darbdavio veiksmus DGK ar teisme.
3. CPK 736 str. apribojimai išskaitos dydžiui
Net ir turint teisėtą pagrindą išskaitai, negalima „nurašyti“ viso 1 VDU, o tik tiek, kiek leidžia CPK 736 str.:
- 10 % nuo DU dalies iki 1 MMA,
- 30 % nuo 1–2 MMA,
- 50 % nuo dalies virš 2 MMA.
Jei žalos suma didelė, natūralu, kad išskaitas tektų vykdyti kelis ar net keliolika mėnesių. Tačiau tai neįmanoma, jei darbuotojas pats paprašo nutraukti darbo sutartį – tokiu atveju išskaitą pavyks atlikti tik iš galutinio atsiskaitymo sumos. Dėl likusios neišieškotos dalies teks kreiptis į Darbo ginčų komisiją, kuri vertins ir tai, ar žala apskaičiuota tinkamai, ar iš tiesų įvyko darbo pareigų pažeidimas. Todėl darbdaviui svarbu visą žalos išieškojimo procedūrą atlikti atsakingai ir tiksliai – tai gali nulemti ginčo baigtį.
4. Ką svarbu prisiminti darbdaviui?
Kad žalos atlyginimo procesas nesibaigtų ginču, verta žinoti, kur slepiasi rizikos ir kaip jų išvengti:
- Nepasikliaukite instinktu „viską išskaičiuosim iš paskutinio atlyginimo“ – išskaita turi būti pagrįsta, tinkamai apskaičiuota ir atlikta įstatyme nustatyta tvarka.
- Sutikimas dėl išskaitos galioja tik tada, kai jis konkretus, savanoriškas ir duotas po žalos atsiradimo – iš anksto pasirašyti ir bendro pobūdžio sutikimai yra neteisėti.
- Darbuotojo kaltė turi būti nustatyta, pažeidimas dokumentuotas, o darbuotojui – suteikta galimybė pasiaiškinti – net jei tai nėra atleidimas pagal DK 58 str., jo 4 d. principai taikytini ir išskaitoms.
- Nepamirškite CPK 736 str. ribų – net ir turint pagrindą, išskaityti iš paskutinio atlyginimo visą žalos sumą greičiausiai nepavyks.
- Būkite pasiruošę ginti savo veiksmus DGK ar teisme – žalos apskaičiavimas, įrodymai, procedūrų laikymasis gali turėti lemiamą reikšmę.
Trumpai? Dokumentuokite, apskaičiuokite, supažindinkite – ir tik tada išskaičiuokite.
Šis straipsnis – mūsų Darbo teisės komandos turinio serijos dalis. Jei šita tema aktuali – rasite ir daugiau įrašų galerijoje.
