Darbdaviams suteikta galimybė tvarkyti darbuotojų ir kandidatų teistumo duomenis, atsižvelgiant į darbdavio teisėtą interesą. Anksčiau tokią galimybę įstatymas numatė tik vienu vieninteliu atveju – jei tokia darbdavio pareiga, o kartu ir teisė, yra nustatyta konkrečiame įstatyme ar kitame teisės akte. Tai buvo aktualu labai siauram ratui pareigybių ar profesijų. Pavyzdžiui, įstatymai įtvirtino tokią pareigą su vaikais dirbantiems asmenims, tam tikroms bankinio sektoriaus pareigybėms ir pan.

Nepaisant to, verslo poreikis, panašu, buvo kur kas platesnis. Reaguojant į tai, įstatymo pakeitimu darbdaviui suteikta galimybė, tinkamai sumotyvavus bei tokį savo poreikį pagrindus, tikrintis iš esmės bet kokios profesijos ar pareigybės kandidatą į darbuotojus ar darbuotoją. Tiesa, rimti „namų darbai“ čia bus būtini.

Darbdaviams reikės pagrįsti teisėtą interesą

Įstatymas sako (beje, iš esmės tą patį numato ir BDAR), kad norėdamas pasitikrinti kandidatą, darbdavys turės turėti raštu parengtą ataskaitą, kuria būtų pagrįsta, jog šiuo konkrečiu atveju darbdavio teisėtas interesas žinoti apie galimas kandidato praeityje atliktas nusikalstamas veikas yra viršesnis už darbuotojo interesą išsaugoti privatumą. Privatumo specialistai šį dokumentą paprastai vadina „balanso testu“ arba „teisėto intereso vertinimu“.

Atliekant vertinimą bei rengiant tokią ataskaitą turės būti atsižvelgiama į:

• konkrečių pareigų ar darbo funkcijų ypatumus;
• darbdavio patiriamą riziką, asmeniui teistam už tam tikras nusikalstamas veikas, einant pareigas ar atliekant darbo funkcijas;
• reikalavimo asmeniui būti neteistam už tam tikras nusikalstamas veikas pagrįstumą ir proporcingumą;
• kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, ir darbuotojo pagrindines teises ir laisves bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Toks vertinimas turės būti ne formalus, o realus, į ataskaitos rengimo procesą turės būti įtrauktas ir duomenų apsaugos pareigūnas, jei darbdavys turi pareigą tokį pasiskirti.

Papildomai darbdavys turės būti pasitvirtinęs ir, jei turi, interneto svetainėje paskelbęs pareigų arba darbo funkcijų sąrašą, kurioms keliamas šis reikalavimas. Šiame sąraše turi būti nurodomos ir nusikalstamos veikos, už kurias toks asmuo turi būti neteistas. Atitinkamai, teistumo tikrinimai galės būti atliekami tik dėl tų kandidatų, kurie bus nurodyti šiame sąraše.

Duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas darbdavys galės rinti tik iš paties kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, arba darbuotojo, jei darbo santykiai jau egzistuoja. Tai reiškia, kad taip vadinamų (ne)teistumo pažymų darbdaviai galės prašyti tik paties kandidato ar darbuotojo ir, kartu, negalės šio dokumento užsisakyti tiesiai iš pažymas išduodančios institucijos. Tokia tvarka, tikėtina, nustatyta siekiant užtikrinti, kad darbuotojų (ne)teistumo duomenys nebūtų tvarkomi be jų žinios.

Darbuotojų teisės

Visas šias sąlygas išpildyti tikrai nėra paprasta, tad, tikėtina, masinio teistumo pažymų rinkimo įstatymo pakeitimai neišprovokuos ir tokia galimybe darbdaviai naudosis tik tuomet, kai tikrai yra konkretus poreikis. Tuo tarpu jei pasitaikys piktnaudžiavimo atvejis (to, matyt, išvengti nėra įmanoma), darbuotojai turės efektyvių galimybių gintis. Kandidatas ar darbuotojas, manantis, kad darbdavio reikalavimas pateikti (ne)teistumo pažymą yra nepagrįstas, galės teikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kuri vertins, kas šiuo atveju visgi yra teisesnis.