Globalioje ekonomikoje intelektinė nuosavybė (IN) seniai nebėra tik teisinė kategorija. Ji tampa vienu svarbiausių verslo strategijos elementų, tiesiogiai veikiančiu įmonės vertę, investicinį patrauklumą ir gebėjimą konkuruoti tarptautinėse rinkose. Neatsitiktinai daugiau nei 80 % šiuolaikinių įmonių rinkos vertės sudaro nematerialusis turtas – patentai, prekių ženklai, dizainas, programinė įranga, know-how, reputacija.
Tačiau kartu su augančia IN reikšme sparčiai didėja ir neapibrėžtumas.
IN – turtas, kuris sensta greičiau nei verslo planai
Technologijos, ypač dirbtinis intelektas, vystosi greičiau nei teisinis reguliavimas. Prie to prisideda sankcijos, geopolitinė rizika, muitai, eksporto apribojimai, klastotės, nesąžininga konkurencija ir komercinis šnipinėjimas. IN apsaugos logika globalioje rinkoje tampa fragmentuota ir sunkiai prognozuojama.
Tai reiškia vieną paprastą dalyką: IN apsauga nebegali būti vienkartinis veiksmas ar formalus „checkbox“. Ji turi tapti nuolatiniu, dinamišku procesu, integruotu į verslo sprendimų priėmimą.
Strateginis klausimas įmonės vadovams: kas už tai atsakingas Jūsų įmonėje?
Vienas pavojingiausių dalykų – kai už IN tvarką įmonėje atsako visi ir niekas. Šiandien investuotojai ir akcininkai vis dažniau klausia:
- kam realiai priklauso IN – pagal įstatymą ir pagal sutartis?
- ar ji tinkamai apsaugota pagrindinėse rinkose?
- ar egzistuoja ginčų rizika?
- ar įmonė supranta savo IN vertę ir ja naudojasi?
Todėl vis daugiau įmonių atsiranda aiškus vaidmuo – „IN žmogus“, kuris jungia teisinius, verslo, technologinius ir strateginius sprendimus. Tai nėra tik teisinė funkcija – tai ateities vertės valdymo funkcija.
Kodėl IN vertė turi būti skaičiuojama, net jei tai sudėtinga?
Neįvertinta IN yra neišnaudotas turtas. Praktikoje IN vertinimas leidžia:
- inventorizuoti realų įmonės turtą,
- pagrįsti investicinius sprendimus,
- pritraukti kapitalą,
- nustatyti licencijų kainas,
- apskaičiuoti nuostolius pažeidimų atveju,
- panaudoti IN kaip finansinį instrumentą (įkeitimas, draudimas),
- net tapti kritiniu stabilumo veiksniu krizės ar bankroto atveju.
Vertinimo metodai gali skirtis – nuo kaštų ar pajamų metodų iki lankstesnių sprendimų. Svarbiausia ne metodas, o vadybinis sprendimas IN laikyti turtu, o ne abstrakčia sąvoka.
Globali plėtra: kodėl viena strategija visiems nebeveikia?
Vieningos IN apsaugos skirtingose valstybėse formulės nebėra. Skirtingos rinkos reiškia:
- skirtingus registravimo reikalavimus,
- kalbos ir vertimo rizikas,
- „first-to-use“ ir „first-to-file“ sistemas,
- nevienodą institucijų praktiką,
- sankcijų ir geopolitinių veiksnių poveikį.
Tai reiškia, kad globali plėtra be IN strategijos tampa ne augimo, o rizikos katalizatoriumi.
Nuo ko pradėti jau dabar?
Praktinis Jūsų įmonės IN strategijos kelias dažniausiai prasideda nuo 5 žingsnių:
- atlikti IN auditą,
- aiškiai nustatyti teisių priklausomybę,
- užtikrinti tinkamą apsaugą prioritetinėse rinkose,
- aiškiai paskirstyti atsakomybes organizacijoje,
- investuoti į vadovų ir pagrindinių komandų edukaciją bei IN kultūros kūrimą.
Intelektinė nuosavybė šiandien yra ne teisinis priedas, o strateginis turtas, kuris arba kuria ilgalaikę vertę, arba tyliai didina riziką. Skirtumą lemia ne registrų skaičius, o brandi IN strategija.
Put your IP first – again.
