ESTT byloje C-567/18 (Coty Germany) „išteisino“ Amazon dėl
neteisėto prekių ženklo naudojimo ir nurodė, kad įmonė, kuri tik saugo ir
siunčia trečiųjų asmenų prekes, kurios pažeidžia kito asmens teisės į prekių
ženklą, pati nesinaudoja tuo prekių ženklu, todėl nėra atsakinga už prekių
ženklo pažeidimą, jei nežinojo apie tokį pažeidimą.
Kosmetikos kompanija „Coty“ pateikė ieškinį „Amazon“ dėl ES
prekių ženklo „Davidoff“ pažeidimo. Coty, platinanti kvepalus, turi licenciją
naudoti Europos Sąjungos prekių ženklą DAVIDOFF, saugomą prekėms „parfumerija,
eteriniai aliejai, kosmetika“. Amazon Services Europe suteikia
tretiesiems pardavėjams galimybę interneto svetainės amazon.de dalyje
„Amazon-Marketplace“ siūlyti savo prekes. Pardavimo atveju, šių prekių
pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos tarp tokių trečiųjų pardavėjų ir pirkėjų.
Minėti pardavėjai turi galimybę dalyvauti programoje „Siuntimas per Amazon“,
pagal kurią prekes sandėliuoja Amazon grupei priklausančios
bendrovės, prie kurių priskiriama ir sandėlį valdanti Amazon FC Graben.
Atitinkamas prekes siunčia išorės paslaugų teikėjai.
Taigi, faktinės aplinkybės patvirtino, kad Amazon bendrovė
pati nesiūlė ir neplatino šių kvepalų kaip pardavėjas, o, pasinaudodama savo
veiklos modeliu, tik saugojo ir siuntė kitų asmenų prekes. Atsižvelgiant į tai,
teismas konstatavo, kad Amazon tik sandėliavo nagrinėjamas prekes, pati jų
nesiūlydama parduoti ar išleisti į rinką, ir, antra, net neketino siūlyti šių
prekių parduoti ar išleisti į rinką. Tai, kad sukuriamos žymeniui naudoti
būtinos techninės sąlygos ir gaunamas atlygis už šią paslaugą, nereiškia, kad
asmuo, kuris teikia šią paslaugą, pats naudoja minėtą žymenį.
Nepaisant to, kad šis teismo sprendimas atrodo kaip saugus
ir palankus el. parduotuvėms, kurios leidžia per jų platformas kitiems asmenims
pardavinėti prekes, o pačios teikia tik sandėliavimo ir siuntimo paslaugas,
nereikia apsigauti. Šiame sprendime teismas nagrinėjo tik labai siaurą klausimą
dėl prekių ženklo naudojimo, tačiau nurodė, kad atsako asmuo, žinojęs apie
pažeidimą. Taip pat tokiais atvejais, kai el. parduotuvė vykdo tik pardavimo
tarpininko vaidmenį, atsakomybės klausimas turėtų būti nagrinėjamas pagal kitas
įstatymo nuostatas, skirtas tarpininko veiksmams, tačiau ne tiesioginio
neteisėto prekių ženklo naudojimo veiksmams analizuoti. Tikimybė, kad tokiu
atveju el. parduotuvė būtų pripažinta kaip pažeidžianti prekių ženklo savininko
teises, didėja, kai el. parduotuvė turi teisę aktyviai dalyvauti pardavimo
procese, pvz. pardavimo skelbimo valdymas ar reklama, ir jų rolė yra
didesnė nei tik prekių saugojimas ir siuntimas. Kiekvienu atveju nagrinėjantis
el. parduotuvės atsakomybę, reikės nagrinėtis konkrečias bylos aplinkybes ir
aiškintis, kiek el. parduotuvė aktyviai dalyvauja pardavimo procese.
