Visų pirma, MB nariais gali būti tik fiziniai asmenys, ko pasėkoje užkertamas kelias juridiniams asmenims investuoti į MB (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 3 dalis, 7 straipsnio 1 dalis).
Antra, MB juridinio asmens forma skirta smulkiajam verslui, taip pat tiems, kurie vienas kitą gerai pažįsta ir nori dalyvauti MB valdyme ir veikloje (apie tai nurodyta net ir LR Ūkio ministerijos internetinėje svetainėje). Maksimaliai MB gali turėti iki 10 narių. Dėl to atsiranda kliūtis plėstis toliau ir prisitraukti daugiau investuotojų (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 3 dalis).
Trečia, jeigu metų pabaigoje paaiškėja, kad MB veikla patyrė nuostolių, tada MB nariai privalo grąžinti atgal visas sumas /avansą, kurias išsiėmė iš MB anksčiau laiko ar gavo kaip avansinį pelną. Didžioji dauguma startuolių yra nuostolingi daugelį metų iš eilės, nes siekia spartaus augimo, o ne pelno pirmaisiais metais.
Ketvirta, mažosios bendrijos narius negali sieti darbo santykiai su pačia maža bendrija (Įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad darbo sutartis tarp nario ir pačio juridinio asmens negali būti sudaroma. Darbo sutartis gali būti sudaroma tik su darbuotojais, kurie dirba mažojoje bendrijoje, tačiau jokiu būdu ne su MB nariais. Todėl gali būti sunku motyvuoti darbuotojus būsima MB naryste (UAB atitikmuo – darbuotojų skatinimas UAB akcijomis)
Penkta, MB skirta žmonėms, siekiantiems kurti smulkųjį, nereikalaujantį didelių investicijų, šeimos verslą. Taip pat tiems, kurie vienas kitą gerai pažįsta ir nori dalyvauti MB valdyme ir veikloje.
Šešta, MB minusas ir tas, kad pasirinkus šios juridinės formos vienetą, į ją nelabai įmanoma pritraukti investuotojų, kadangi MB nėra akcijų, todėl savininkų teisės yra lygios. Kiekvienas MB narys turi po vieną balsą MB narių susirinkime. O tai visiškai nepriimtina investuotojams į startuolius. Norint pritraukti papildomų lėšų, UAB gali išleisti naujas akcijas, kurias įsigydami akcininkai sumoka nustatytą pinigų sumą, tuo tarpu MB tokios galimybės nėra.
Septinta, nors MB ir nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, MB nariai moka įnašus (jų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi narių susirinkime), o MB pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui (įstatuose galima numatyti ir kitokią pelno skirstymo tvarką).
Aštunta, užsienio investuotojui MB – kaip teisinė forma yra mažai žinoma ir suprantama, nes nėra pasaulyje žinomų analogų, ir tai tampa kliūtis/nepasitikėjimu investuoti į MB užsienio investuotojams.
Devinta, kadangi MB nėra nustatyta aiški balsavimo ir pelno paskirstymo tvarka – gali būti sunkiau spręsti MB narių tarpusavio ginčus;
Dešimta, vertinant MB buhalterinės apskaitos aspektu, MB ji yra paprastesnė lyginant su UAB tik kai MB neturi darbuotojų ar kai nėra PVM mokėtoja.
