Dažnai manoma, kad uždarosios akcinės bendrovės (įmonės) vadovai – direktoriai ir valdybos nariai – atsako tik už kasdienius verslo sprendimus, o klausimai, susiję su kapitalo struktūros pokyčiais (pavyzdžiui, įstatinio kapitalo didinimas ar akcininkų kaita), priklauso tik akcininkams. Tačiau toks požiūris vis dažniau tampa klaidingas – ypač po pastarųjų Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) pakeitimų.

Įmonės vadovai yra ne tik kviečiami įsitraukti į sprendimų priėmimą, bet ir tampa atsakingi už jų pasekmes. Tai reiškia viena – jei vadovas neįvertina rizikų arba priima sprendimus neatsakingai, jis gali sulaukti teisinių pasekmių.

Kai vadovai siūlo atšaukti akcininkų pirmumo teisę

Nors sprendimą dėl akcininkų pirmumo teisės (įsigyti naujai išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų) atšaukimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas, iniciatyvą turi rodyti ir patys vadovai (valdyba, o jei tokia nesudaryta – direktorius), parengdamas aiškų, pagrįstą rašytinį paaiškinimą. Jame turi būti nurodyta:

• kodėl siūloma atšaukti pirmumo teisę;
• kaip nustatyta akcijų emisijos kaina;
• kam siūloma suteikti galimybę įsigyti akcijas ar obligacijas.

Jei vadovas šioje vietoje padaro klaidą – pavyzdžiui, pasiūlo per žemą akcijų kainą, nors pirkėjas būtų mokėjęs daugiau – tai gali būti laikoma žalingu bendrovei sprendimu. O tai – potenciali atsakomybė.

Kas derasi dėl emisijos kainos?

Oficialiai minimali emisijos kaina nustatoma visuotiniame akcininkų susirinkime. Bet realios derybos dėl galutinės kainos – vadovo atsakomybė. Kadangi būtent jis pasirašo akcijų pasirašymo sutartį įmonės vardu, jo pareiga – derėtis ir gauti geriausią kainą.

Jeigu vadovas neparodo iniciatyvos arba nesidomi rinkos realijomis – tai jau nebe tik aplaidumas, bet galimas nuostolis įmonei.

Naujas mechanizmas: privalomas akcijų išpirkimas

Nuo 2022 m. pabaigos įsigaliojo nauja tvarka – kai vienas ar keli akcininkai įsigyja bent 95 % balsų suteikiančių akcijų, jie gali pareikalauti, kad likusieji parduotų savo dalį. Taip pat ir mažieji akcininkai gali reikalauti, kad jų akcijos būtų išpirktos.

Šiame procese vadovų (valdybos, o jei tokia nesudaryta – direktoriaus) pareiga – pateikti aiškią ir motyvuotą ataskaitą apie išpirkimo sąlygas ir jų poveikį įmonei. Nors šis vertinimas daromas jau po sprendimo dėl išpirkimo priėmimo, svarbu nepraleisti konfidencialios informacijos ir išlaikyti objektyvumą.

Finansinė pagalba įsigyjant akcijas: laisvė su atsakomybe

Nuo 2026 m. įsigalios dar viena naujovė – bus supaprastinta galimybė suteikti finansinę pagalbą įmonės akcijų įsigijimui. Tačiau prieš tai visuotinis akcininkų susirinkimas turės gauti vadovų (valdybos, o jei tokia nesudaryta – direktoriaus) parengtą ataskaitą, kurioje bus:

• paaiškinta, kodėl toks sandoris reikalingas;
• įvertintas jo poveikis įmonės mokumui ir likvidumui;
• nurodytos visos sąlygos, kaina ir sandorio esmė;
• pateikta išvada dėl tokio sprendimo naudos įmonei.

Jei vadovai neįvertins visų aspektų atsakingai, sprendimo priėmimas ir įgyvendinimas gali tiesiogiai paveikti įmonės finansinę sveikatą – ir atnešti nemalonumų pačiam vadovui.

Apibendrinant

Įmonių kapitalo struktūros pokyčiai – tai ne vien akcininkų žaidimas. Vadovai šiame procese ne tik dalyvauja, bet ir prisiima atsakomybę. Kiekvienas neapgalvotas sprendimas gali kainuoti daug – reputacijos, finansų, gal net laisvės prasme.

Jeigu esate įmonės vadovas – įsitikinkite, kad sprendimai, kuriuos siūlote ar vykdote, yra gerai pagrįsti, įvertinti ir dokumentuoti. Tai – ne tik atsakingas valdymas, bet ir jūsų pačių saugumo garantas.