Šis klausimas kyla daugeliui verslų, turinčių ar planuojančių registruoti Europos Sąjungos prekių ženklą. Nors registracija suteikia išimtines teises, jų išlaikymui neužtenka vien įrašų registre – būtinas realus, įrodytas ženklo naudojimas rinkoje. Tačiau ką reiškia tas „tikrasis naudojimas“? Ar vietinė veikla gali būti laikoma pakankama visos ES kontekste? Kokius kriterijus taiko institucijos ir kokių įrodymų gali prireikti? Šiame straipsnyje pateikiame aiškius atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie teritorinį prekių ženklo naudojimo vertinimą, teisminę praktiką ir galimybes net mažoms, lokaliai veikiančioms įmonėms išsaugoti savo ES prekių ženklą.
Ar užtenka vien tik užregistruoti Europos Sąjungos (ES) prekių ženklą, kad jis būtų apsaugotas?
Daugelis verslų mano, kad užregistravus prekių ženklą darbas baigtas – ženklas apsaugotas, o teisės užtikrintos. Tačiau registracija yra tik pirmasis žingsnis. Norint išsaugoti prekių ženklo galiojimą, būtina jį „naudoti iš tikrųjų“, ir ne bet kaip, o taip, kaip to reikalauja teisės aktai – aktyviai, nuosekliai ir komerciškai.
Ką reiškia „tikrasis naudojimas“ prekių ženklo atveju?
Tikrasis naudojimas – tai ne vien logotipo parodymas interneto svetainėje ar ant produkto pakuotės. Tai ženklo “įdarbinimas” realioje rinkoje – ženklas turi žymėti prekes ar paslaugas taip, kad padėtų jas identifikuoti vartotojui. Tikrasis naudojimas dažnai tampa esminiu klausimu, kai reikia gintis nuo prekių ženklo panaikinimo dėl nenaudojimo arba norima ginčyti tapatų ar panašų ženklą, o registruotas ženklas jau yra pažeidžiamas dėl nenaudojimo. Tokiu atveju pirmiausia reikia įrodyti, kad jūsų ženklas nėra vien registruotas „dėl viso pikto“, bet realiai naudojamas rinkoje.
Kurioje teritorijoje turi būti naudojamas ženklas, kad jis būtų laikomas naudojamu pagal teisės aktus?
Jeigu ženklas registruotas nacionaliniu lygmeniu, pavyzdžiui, Lietuvoje, tuomet jis turi būti naudojamas Lietuvos teritorijoje. Tačiau jei ženklas registruotas ES lygmeniu, situacija tampa sudėtingesnė – kyla klausimas, ar būtina jį naudoti visose valstybėse narėse, ar pakanka naudojimo tik tam tikroje ES teritorijos dalyje.
Ar ES prekių ženklą būtina naudoti visose ES valstybėse narėse?
Ne. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dar 2011 m. prejudiciniame sprendime C-149/11 („Onel / Omel Leno Merken“) išaiškino, kad vertinant, ar ES prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, nereikia atsižvelgti į valstybių narių teritorijų sienas. Teismo aiškinimu, negalima nustatyti minimalios teritorinės ribos, kuri reikštų, jog ženklas būtinai turi būti naudojamas tam tikro dydžio teritorijoje, kad būtų laikomas naudojamu. Prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų vertinimas priklauso nuo visų faktinių aplinkybių visumos, todėl abstrakti de minimis taisyklė negali būti taikoma. Tai reiškia, kad net riboto teritorinio masto naudojimas gali būti pakankamas, jei jis atitinka kitus vertinimo kriterijus ir realios rinkos sąlygas.
Kokie kriterijai yra svarbūs vertinant, ar ženklas iš tikrųjų naudojamas ES mastu?
Svarbu ne vien teritorinė apimtis. Tai tik vienas iš kriterijų, kuris analizuojamas vertinant tikrąjį naudojimą. Reikia įvertinti visumą: rinkos savybes, prekių ar paslaugų pobūdį, naudojimo apimtį, dažnumą, reguliarumą, tikslinę auditoriją ir tai, ar ženklas išties dalyvauja komercinėje veikloje. Europos Sąjungos teismai savo praktikoje ne kartą pabrėžė, kad kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į realius rinkos ypatumus.
Kaip praktiškai įrodyti, kad ženklas naudojamas visos ES mastu, jei veikla vykdoma lokaliai?
Nors naudojimas rinkoje atskleidžiamas per įvairių kriterijų analizę, visgi praktikoje dažnai daugiausia dėmesio skiriama naudojimo vietai. Todėl svarbu įrodyti, kad net ir „vietinis“ ženklo naudojimas iš tikrųjų turi platesnį pasiekiamumą, – o atlikti naudojimo veiksmai galėjo sukurti arba išlaikyti rinkos dalį.
Pavyzdžiui, 2025 m. balandžio 9 d. byloje R 1417/2024-2 ESINT Apeliacinė taryba vertino, ar prekių ženklas „we love your smile“, naudotas dviejose odontologijos klinikose Vokietijos Bodeno ežero regione, atitiko tikrojo naudojimo ES vietos kriterijus. Nors iš pirmo žvilgsnio ženklas buvo naudojamas tik lokaliai, pateikti įrodymai – sąskaitos faktūros klientams iš kitų Vokietijos regionų ir viena sąskaita faktūra iš Italijos, taip pat reklaminė medžiaga, orientuota į plačiau nei vietinę auditoriją – parodė, kad ženklo naudojimas peržengė vietines ribas. Todėl buvo pripažinta, kad ženklo naudojamas teritoriniu aspektu, t.y. Europos Sąjungoje buvo įrodytas.
Pateiktas pavyzdys rodo, kad nėra konkretaus ir detalaus įrodymų sąrašo. Tačiau iš formuojamos praktikos yra aišku, jeigu įrodymais atskleidžiamas prekių ir paslaugų specifiškumas geografine prasme, įrodoma, kad prekes ar paslaugas įsigyja ne tik vietiniai gyventojai, bet ir klientai iš kitų regionų ar šalių, kad pati geografinė vieta, kur įsikūręs verslas yra ypatinga, išskirtinė, pavyzdžiui dėl dydžio, lankytinų objektų ir dėl to pritraukia verslą, turistus, jog pats verslas, naudodamas reklamą, stengiasi pasiekti ne tik “vietinius” klientus, galima praktiškai įrodyti, kad lokaliai naudojamas ženklas yra naudojamas visoje ES teritorijoje.
Kodėl svarbu atsižvelgti ir į įmonės dydį vertinant ženklo naudojimą?
Praktikoje pažymėta, kad nebūtų sąžininga taikyti vienodus kriterijus stambiems verslams, kurie dėl dydžio ir finansinių galimybių, gali keliuose miestuose ar šalyse turėti filialus ar įmones ir todėl galėtų lengvai įgyvendinti naudojimo reikalavimą, ir mažiems verslams, kurie veikia tik viename regione. Vertinant ženklo naudojimą būtina įtraukti ir proporcingumo principą – svarbu ne kiek verslas išsiplėtęs geografiškai, bet ar ženklas naudojamas taip, kaip atitiktų įmonės galimybes ir turi realų komercinį poveikį rinkai.
Ar mažoms įmonėms įmanoma išlaikyti ES prekių ženklo apsaugą naudojant jį tik vietoje?
Taip. Jei įmonė pateikia tinkamus įrodymus, kad jos ženklas pasiekia platesnę auditoriją nei tik vietos klientai – net jei teritorija maža – ženklas gali būti laikomas iš tikrųjų naudojamu iš tikrųjų. Svarbu parodyti, kad verslas orientuojasi ne tik į vietinį vartotoją ir naudoja ženklą realioje komercinėje veikloje siekiant sukurti ar išlaikyti rinkos dalį.
Kokia pagrindinė išvada dėl ES prekių ženklų naudojimo teritoriniu aspektu?
Jei verslas veikia tik „vietiniu mastu“, dar nereiškia, kad jis neatitinka tikrojo naudojimo reikalavimų teritorijos aspektu. Naudojimo teritorija gali būti nedidelė – tačiau vis tiek pakankama ES mastu. Mažas verslas taip pat turi visas gali galimybes išsaugoti ES prekių ženklo apsaugą. Esmė slypi įrodymuose – svarbu surinkti dokumentus, sąskaitas, reklamos pavyzdžius ir kitą informaciją, pagrindžiančią, kad ženklas naudojamas realiai rinkoje ir nėra tik registruotas vardas be turinio.
Iškilo grėsme jūsų ženklui dėl naudojimo? Abejojate, ar jūsų prekių ženklas tinkamai apsaugotas – kreipkite, galime jums padėti įvertinti galimybes ir pasirūpinti procesu.
