Darbas pagal lankstų darbo laiko grafiką kartais yra painiojamas su darbu pagal poreikį, kuris Lietuvos darbo teisėje nėra galimas. To priežastimi gali būti siekis kūrybiškai pridengti ir praktikoje taikyti Darbo kodekse neįtvirtinta darbo organizavimo modelį (darbą pagal poreikį) arba teisinių žinių spragos darbo teisės srityje.

Lankstus darbas reiškia, jog darbuotojas privalo būti darbovietėje fiksuotoms darbo dienos (pamainos) valandomis, o likusias valandas gali dirbti savo nuožiūra prieš ar po jų. Ši darbo laiko režimo rūšis leidžia paprasčiau suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą.

Tiesa, tam, jog taikant šią darbo laiko režimo rūšį pavyktų išvengti darbo ginčų ateityje, vadovautis Darbo kodekso nuostatomis nepakaks.

Kadangi galiojantis reguliavimas yra pakankamai lakoniškas, darbo santykių subjektams rekomenduojama:

• Aiškiai nustatyti privalomas valandas ir kokią darbo laiko dalį darbuotojas planuos pats.
• Apibrėžti laiko intervalą, kurio ribose darbuotojas galės dirbti savo nuožiūra, pavyzdžiui, nuo 7 val. iki 10 val. arba nuo 15 val. iki 18 val.
• Susitarti dėl darbo laiko apskaitos: jei ją tvarko pats darbuotojas – nustatyti aiškias taisykles. Jei toks susitarimas nesudaromas – darbdavys išliks atsakingas už apskaitą, nepaisant to, jog dalį darbo laiko darbuotojas dirbs jo laisvai pasirinktu metu.
• Aiškiai apibrėžti, kaip darbuotojas praneš apie išdirbtas valandas bei poreikį dirbti viršvalandinį darbą, naktį, švenčių ar poilsio dienomis.
• Jeigu darbuotojui bus sudaroma galimybė visą ar dalį, pavyzdžiui, savarankiškai skirstomą darbo laiko dalį, dirbti ne iš darbovietės, su darbuotoju turėtų būti sudaromas susitarimas dėl nuotolinio darbo.

Tinkamai apibrėžtos taisyklės ir detalus reguliavimas neabejotinai sumažins darbo ginčų rizika ateityje.

🔗 Šis įrašas – dalis mūsų Darbo teisės komandos turinio serijos. Visus įrašus šia tema rasite Įrašų galerijoje.