Registrų centras kasmet išregistruoja dešimtis tūkstančių „mirusiaisiais“ laikomų juridinių asmenų – bendrovių, kurios nepateikia finansinių ataskaitų, neturi valdymo organų ar apskritai nevykdo veiklos. Tarp jų pasitaiko ir tokių, kurios dar turi turto: nuo nekilnojamojo iki kito materialaus, tačiau apie likvidavimo procesą apleisti akcininkai dažnai laiku nesužino.

Jau ne vieni metai, kai Registrų centras imasi iniciatyvos likviduoti atitinkamų dokumentų nepateikusias ar faktiškai veiklos nevykdančias įmones. Procedūra paprasta: likvidatorius neskiriamas, o visas išregistravimo procesas vyksta techniniu būdu. Tačiau čia atsiranda problema, kuri gali tapti galvos skausmu tiek akcininkams, tiek kreditoriams: be likvidatoriaus įmonės turtas nepaskirstomas. Tai reiškia, kad po įmonės išregistravimo jis faktiškai tampa bešeimininkiu, o norint jį perimti, prireiks ne tik laiko, bet ir teismo sprendimo.

Pretenzijų į tokį turtą be savininko gali turėti tiek likviduotos įmonės kreditoriai, tiek dalyviai. Be to, toks turtas galėtų būti pripažintas bešeimininkiu, tad teisę perimti jį savo nuosavybėn gali turėti ir valstybė ar savivaldybė. Tad sužinoję apie Registrų centro likviduotą jūsų skolininką ar įmonę, kurios akcininkas buvote, turėtumėte nedelsti ir kreiptis į teismą dėl teisės perimti turtą pripažinimo. Tokiame ieškinyje turėtų būti išsamiai išdėstytos aplinkybės, patvirtinančios, jog turite teisę perimti turtą savo nuosavybėn. Pavyzdžiui, jei buvote likviduotos įmonės akcininkas, privalėtumėte įrodyti, kad įmonė, pirma, neturėjo kreditorių, kurie turi pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimus iš turto, antra, neturėjo kitų akcininkų, kurie taip pat turi teisę perimti dalį turto, trečia, valstybė ar savivaldybė neturi galiojančios teisės perimti tokį turtą savo nuosavybėn.

Tokio pobūdžio ginčai ypač prieigos prie likviduotos įmonės dokumentų neturintiems kreditoriams gali būti ganėtinai sudėtingi. Kita vertus, ir įmonių akcininkai neturėtų būti įsitikinę, kad įmonės likvidavimas Registrų centro iniciatyva padės „pabėgti“ nuo įmonės kreditorių. Akcininkai tokiu atveju gali būti solidariai atsakingi ir privalėti atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė likviduota dėl jų nesąžiningų veiksmų. Be to, sąmoningas įmonės privedimas prie likvidavimo gali turėti sukčiavimo, t. y. nusikalstamos veikos, požymių.

Nurodytos priežastys patvirtina, kad įmonės likvidavimas Registrų centro iniciatyva nėra protingas būdas užbaigti verslą. Priešingai, akcininkai turėtų siekti įmones likviduoti, paskirdami likvidatorių, teisės aktų nustatyta tvarka atsiskaitydami su visais kreditoriais ir atlikdami visus kitus teisės aktuose numatytus likvidavimo veiksmus. Tik tokiu atveju akcininkai gali būti užtikrinti, kad jiems nereikės nei kreiptis į teismą patiems, nei jame gintis.